Po Vyriausybės pritarimo valstybės biudžetas grąžinamas Seimui, o antrasis jo svarstymas numatomas birželio 17-ąją. Priėmimas – birželio 22-ąją.
Pagerintos ekonomikos prognozės
Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės pasitarime sakė, kad buvo atnaujintas ekonominės raidos scenarijus, kartu buvo peržiūrėtos 2021 metų pajamų projekcijos.
„Prognozės gerinamos atsižvelgiant į gerėjančią epidemiologinę situaciją, kurią veikia ir vakcinavimo tempai. Matome gerėjančią situaciją ne tik sveikatos srityje, bet taip pat ir ekonomikoje“, – sakė G.Skaistė.
Kovo mėnesį buvo planuota, kad BVP augimas šiemet sieks 2,6 proc., birželį atnaujintose prognozėse – 4,1 proc., 2022 m. – 4,4 proc., 2023 m. – 3,5 proc., 2024 m. – 3,5 proc. BVP.
„Reikia atkreipti dėmesį į augančius rodiklius daugelyje sričių, tarkim, investicijos šiemet auga 6,4 proc. vietoje prognozuotų 4,6 proc. Iš dalies dėl to, nes praėjusiais metai dėl didelio neapibrėžtumo buvo jos investicijos. Įmonių indėlių bankuose dėl valstybės pagalbos matome susikaupusias nemažas sumas, kurios šiais metais nukreipiamos į investicijas“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo ji.
Taip pat mažėja prognozuotas nedarbo lygis nuo pavasarį prognozuoto 8,5 proc. iki 7,6 proc. O vidutinio darbo užmokesčio augimas, Finansų ministerijos prognozėmis, šiemet sieks 7,9 proc.
„Nors ir matome augantį infliacijos rodiklį, kuris vietoje pavasarį prognozuoto 1,8 proc. yra 2,6 proc., visgi darbo užmokesčio augimo lygis yra tris kartus greitesnis. Todėl gyventojų perkamoji galia bet kokiu atveju augs“, – nurodė G.Skaistė.
Dėl gerėjančios ekonomikos situacijos biudžeto pajamos didėja 613,1 mln. eurų, skaičiuoja Finansų ministerija. Valstybė šiemet taip pat nori papildomai didinti asignavimus 53,5 mln. eurų.
Iš jų 20,7 mln. eurų papildomai skiriama Krašto apsaugos ministerijai, užtikrinant 2,03 proc. BVP nukreipimą gynybai. Šis sprendimas siūlomas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) atnaujinus šalių BVP prognozes bei drauge su Prezidentūra sutarus didinti resursus saugumui ir išlaikyti Lietuvos respublikos įsipareigojimus NATO Aljansui.
Stiprėjant įtampai pasienyje 14,4 mln. eurų papildomai skiriama pasienio su Baltarusija apsaugai. O siekiant pagerinti infrastruktūrą Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose, Susisiekimo ministerijai papildomai skiriama 1,05 mln. eurų.
Mažėja biudžeto deficitas ir valstybės skola
Remiantis naujausiu Finansų ministerijos birželio 11 dieną atnaujintu Ekonominės raidos scenarijumi ir pasikeitusiais makroekonominiais duomenimis, atnaujintas šių metų valdžios sektoriaus balansas. Dokumente prognozuojama 6,9 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su balandį pateiktu peržiūros projektu, kuriame tuomet projektuotas 8,4 proc. BVP deficitas.
„Tai yra geresnis negu Europos Sąjungos ar euro zonos vidurkis. Europos Sąjungos vidutinis biudžeto deficito lygis yra 7,5 proc., euro zonoje – 8 proc. Vadinasi, 6,9 proc. lygis yra geresnis nei kitų Europos Sąjungos valstybių“, – aiškino G.Skaistė.
Taip pat finansų ministrė atkreipia dėmesį, kad pagerinus ekonomines prognozes, valstybės skola taip pat turėtų būti mažesnė. Dabar manoma, kad valstybės skolos lygis sieks 49,9 proc., 2022 metais – 49,6 proc.
Didėja pajamos iš mokesčių
Kartu, lyginant su balandžio mėnesio projektu, atnaujintame biudžeto projekte didėja numatomos pajamos iš visų pagrindinių mokesčių.
Atnaujintame biudžeto projekte, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, valstybės biudžeto pajamos didėja 613,1 mln. eurų, kurių 382,4 mln. eurų sudaro pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio dėl didesnio gyventojų vartojimo ir atidėtų mokesčių.
Pelno mokesčio pajamos didinamos 38,8 mln. eurų dėl projektuojamo didesnio 2021 metų BVP augimo ir patikslintų prielaidų dėl atidėtų mokėjimų. Akcizų pajamos didinamos 30,2 mln. eurų.
Gyventojų pajamų mokesčio pajamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus didinamos 232,2 mln. eurų dėl projektuojamo spartesnio darbo užmokesčio fondo augimo 2021 metais. Vertinant tik valstybės biudžeto pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, jos didėja 136,8 mln. eurų.
Pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų didinamos 24,9 mln. eurų, įvertinus įmonių priimtus sprendimus dėl šių įmokų mokėjimo už veiklos rezultatus 2020 metais.
Galiausiai, po peržiūrėto pajamų plano ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės ir savivaldybių biudžetus didinimo, finansavimas savivaldybėms didėja 141 mln. eurų, lyginant su gruodį patvirtintu biudžeto įstatymu.
