Įstatymo projekte numatytos galimybės teikti valstybės garantijas, išpirkti bankų turtą ir galimybė valstybei dalyvauti banko kapitale, pavyzdžiui, suteikiant bankui patikėtinę paskolą, įsigyjant banko akcijų.
Džiugu, jog mūsų valdžia galų gale susiėmė ir pagaliau ką nors daro dėl ateities, – sakė J.Rojaka.Valstybė galėtų teikti garantijas bankams skolinantis rinkoje, jei tai leistų sustiprinti banko patikimumą ir veiklos stabilumą. Įsipareigojimų, kurių įvykdymą garantuotų valstybė, suma negalėtų viršyti banko turimo nuosavo kapitalo, o tokių įsipareigojimų terminas turėtų būti ne ilgesnis nei 3 metai.
Valstybė taikytų minėtas priemones atsižvelgdama į konkretaus komercinio banko finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas, į padėtį Lietuvos ir užsienio finansų rinkose, Lietuvos banko išvadas bei kitas aplinkybes. Numatyta, kad finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo laikotarpiu bankas privalėtų įvykdyti tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, apriboti dividendų, banko valdymo organų darbo užmokesčio mokėjimą ar kitas išmokas.
Įstatymo projektas bus derinamas su Europos centriniu banku bei Europos Komisija ir teikiamas Seimui.
Ekonomistai įspėja nepanikuoti
Banko „DnB Nord“ vyresniosios analitikės Jekaterinos Rojakos teigimu, šis Vyriausybės žingsnis yra sveikintinas, tačiau jis anaiptol nereiškia, kad kuriam nors iš Lietuvos komercinių bankų gresia žlugimas.
„Noriu pabrėžti, kad Lietuvos komerciniai bankai tikrai dirba stabiliai ir griūtis jiems negresia. Tačiau tai, kad valdžia imasi plano B kūrimo, yra gerai. Sunkmetis yra toks skaudus labai didele dalimi dėl to, kad daugeliui iškylančių problemų nebuvo ruoštasi iš anksto. Tad džiugu, jog mūsų valdžia galų gale susiėmė ir pagaliau ką nors daro dėl ateities“, – sakė J.Rojaka.
