Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį vykusiame posėdyje sakė, kad pakeitimai teikiami atsižvelgiant į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymus. Taip pat į pritartą karantino lengvinimo planą.
„Taip pat yra įvertinta ir epidemiologinė situacija, šiuo metu ji keičiasi, yra pozityvių požymių. Bet vis tiek visi kartu sutarėme, kad tai yra labai trapi situacija. Matome, kas vyksta kitose šalyse greta Lietuvos. Tačiau pats faktas, kad jau dabar galime pradėti apie tai kalbėti, yra gražus Lietuvos žmonių pasiekimas“, – tikino ministras.
Trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime ministrai nutarė pakeisti Lietuvoje dėl COVID-19 plitimo įvestas taisykles. Pagal jas, bus leidžiama veikti ne tik maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, optikos prekių ir ortopedijos įstaigoms bei vaistinėms, bet ir gėlių prekeiviams.
Taip pat nuo vasario 15 dienos veiklą galės atnaujinti parduotuvės, kioskai, paviljonai (išskyrus esantys turgavietėse), kurių patalpų plotas neviršija 300 kv. m ir turintiems tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai.
Bus leidžiama ir ne maisto prekių prekyba lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių, taip pat ne prekybos patalpose sudaromoms sutartims (išnešiojamoji prekyba).
Pagal nutarimą, parduotuvėse, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, kurių veikla nedraudžiama, turi būti užtikrinamas 15 kv. m, o parduotuvėse ir prekybos vietose – 20 kv. m plotas vienam klientui.
Atšaukiamas ir draudimas teikti grožio paslaugas.
„(Leidžiama veikti, – 15min past.) individualioms paslaugoms, kurių teikimo metu yra kontaktas tik tarp vieno paslaugos teikėjo ir vieno paslaugos gavėjo, jeigu jos nėra tiesiogiai uždraustos šiuo nutarimu“, – rašoma nutarimo projekte.
Dokumente teigiama, kad paslaugos teikimo metu būtinas trumpesnis nei 15 minučių kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo. Taip pat turi būti užtikrinamas 10 kv. m plotas. A.Dulkys pasitarime sakė, jog šis sprendimas priimtas išgirdus apie šešėlinę veiklą.
Kai paslaugos teikimo metu būtinas ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo, – 20 kv. m paslaugos teikimo plotas vienam paslaugos gavėjui.
Arba, jei patalpos plotas, kurioje teikiama paslauga konkrečiam paslaugos gavėjui, yra mažesnis nei 20 kv. m, vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas paslaugos gavėjas ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.
Taip pat nutarimu leista individualūs fizinio aktyvumo užsiėmimai lauke.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pritarė siūlymams, jog nedidelės prekybos vietos ne maisto prekėmis galėtų veikti. Taip, jos nuomone, galėtų būti bent šiek tiek kompensuotas laikotarpis, per kurį negalėjo vykdyti veiklos.
„Tikiuosi, kad saugumo priemonių bus laikomasi, nes, priešingu atveju, negerėjant situacijai reikės tvirtinti ne tik laipsnišką karantino atlaisvinimo planą, bet ir neatlaisvinimo planą. Geriau būtų, kad to nereikėtų daryti“, – trečiadienį kalbėjo premjėrė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kalbėjo, jog tai – atsargus, bet reikšmingas sprendimas. Taip pat ji paragino įmonių darbuotojus, kai tai galima bus daryti, kreiptis į mobiliuosius punktus ir profilaktiškai išsitirti nuo COVID-19.
„Įmones raginame pradėti testuoti darbuotojus greitaisiais testais, kurių rinkos kaina yra maždaug 14-16 eurų, o mūsų kompensacijos mechanizmas kompensuoja 12 eurų už testą“, – priminė ji.
Plačiau skaitykite: Vyriausybė patvirtino testavimo kompensaciją įmonėms: skirs 30 mln. eurų
Tiesa, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė tikino, jog bent kiek didesnės parduotuvės praras galimybę veikti.
„Kai taip padarot, įdedat tuos 300 kv. m, mažesnės parduotuvės, kuriose pačios prekės, technika užima labai daug vietos, jos negalės atverti. Labai čia susiaurinta. Bent 500 kv. m padaryti“, – kalbėjo ji ir piktinosi, kad pagal šią nutarimo formuluotę, prekybininkai, turintys didesnį plotą, negalės atitverti savo patalpų.
A.Armonaitė paprieštaravo, jog nėra tiesa, kad niekas negalės atsidaryti.
„Tie, kurie yra iki 300 kv. m prekybos ploto, neįskaičiuojant administracinių patalpų, sandėlių, dirbtuvių, laiptinių, sanitarinių patalpų, grynai prekybinio ploto, jie galės atsidaryti“, – pastebėjo ji.
I.Šimonytė pažymėjo, kad šiuo metu norima „išjudėti nuo pačių mažiausių“, o vėliau, gerėjant epidemiologinei situacijai, galima bus leisti veikti ir didesniems prekybininkams.
