Iš viso karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams 2023–2025 metais numatoma skirti beveik 540 mln. eurų, iš kurių laikino solidarumo įnašo lėšos sudarys 380 mln. eurų. 2023 m. projektams skiriama 279,72 mln. eurų, 2024 m. numatoma skirti 220 mln. eurų, 2025 metams – 40 mln. eurų.
„Vertinant geopolitinį kontekstą bei siekiant Lietuvai sparčiau pasirengti galimoms rizikoms spartiname karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektų įgyvendinimą skiriant papildomas lėšas dar šiais metais. Lietuvos žmonių saugumas yra Vyriausybės prioritetas, todėl stengiamės kryptingai dirbti dėl nacionalinio saugumo, ypač esant demokratijos ir Europos Sąjungos pasienyje“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Vyriausybės priimtame nutarime 128,3 mln. eurų skiriami Krašto apsaugos ministerijai karinio dalinio infrastruktūros sukūrimo (vystymo), šaudmenų ir sprogmenų sandėlių šaudyklų ir kitos mokymams skirtos infrastruktūros projektavimo ir statybos projektams įgyvendinti, taip pat Rūdninkų karinio poligono vidaus kelių tinklo projektavimo ir tiesimo, privažiuojamojo kelio į Rūdninkų karinį poligoną iš valstybinio kelio Nr. 176 rekonstravimo, vandenvietės, vandentiekio tinklų ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtros iki Rūdninkų karinio poligono ribos ir Rūdninkų kaime projektams įgyvendinti.
Tuo pačiu Susisiekimo ministerijai skiriami 148,42 mln. eurų karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo projektams valstybinės reikšmės keliuose: Pabradė–Meškerinė ruožo nuo 5,258 iki 11,128 km kapitaliniam remontui, privažiuojamųjų kelių į Rūdninkų karinį poligoną įrengimui, valstybinės reikšmės krašto kelio Molėtai–Pabradė ruožo nuo 10,985 iki 15,405 km rekonstravimui, valstybinės reikšmės krašto kelio Molėtai–Pabradė ruožo nuo 17,925 iki 23,074 km kapitaliniam remontui, VIA BALTICA ruožo nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos plėtrai (I–III etapai), viduriniojo tilto per Nerį ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, rekonstravimui.
Vyriausybės pritarimo sulaukęs Finansų ministerijos parengtas nutarimo projektas teiktas po liepos pradžioje įvykusio Karinio mobilumo transporto ir karinės infrastruktūros projektų priežiūros komisijos posėdžio.
Primename, jog Seimas gegužės 9 d. pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymui, kuriuo dalis netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų nukreipiama karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Laikinas solidarumo įnašas apskaičiuojamas nesukeliant neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui, kadangi būtų taikomas tik nelauktai kredito įstaigų palūkanų pajamų daliai, kuri nėra sietina su verslo sprendimais. Laikinas solidarumo įnašas mokamas už 2023 ir 2024 m., atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų. Terminuotai nustatytas 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifas tik daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc. viršija ketverių finansinių metų vidurkį.
Taigi, įnašas nustatytas taip, jog būtų taikomas tik neplanuotas pajamas gaunančioms kredito įstaigoms ir galiotų ribotą laiką. Grynųjų palūkanų pajamų pertekliui nesant – įnašas netaikomas. Be to, paliekamas pakankamas pajamų rezervas galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Laikino solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos, o ne verslo sprendimai. Koronaviruso pandemijos metu valstybė skyrė beprecedentę paramą verslui ir žmonėms.
Tai ne tik mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams, bet ir didino likvidumo lygį finansų sistemoje. Tai Lietuvoje sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų. rusijai pradėjus karą Ukrainoje, sustiprėjus infliaciniams procesams, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas.
Esamas likvidumo perteklius riboja bankų paskatas didinti indėlių palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko centrinio banko sąskaitoje. Už šias lėšas ECB komerciniams bankams sumoka palūkanas. Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomas neplanuotomis.
