Susisiekimo ministerija pažymi, kad bendrovė pripažino šį turtą nereikalingu valstybei.
„Tiltu vyksta intensyvus gyventojų migravimas tarp Šaulių ir Kretingos gatvių, tačiau jis nėra skirtas keleiviams patekti į peronus, o jo paskirtis – užtikrinti saugų žmonių judėjimą“, – nurodo ministerija.
Klaipėdos taryba jau sutiko perimti pėsčiųjų tiltą bei priklausinius (kabelinės linijos prijungimą, tilto apšvietimą, tilto perdangos šildymą, nuotekų šalinimo tinklus).
„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad iš maždaug 3,8 mln. eurų kainavusio tilto statybai skyrė 15 proc. savo lėšų. Likusi dalis finansuota ES Sanglaudos fondo lėšomis.
Bendrovė sako kasmet finansuojanti tilto priežiūrą bei mano, kad jau „daugiau nei pakankamai“ prisidėjo prie miesto gyventojų susisiekimo sąlygų gerinimo.