Vyriausybėje pirmadienį vykusio posėdžio metu pritarė dar kartą patobulintam 2020 metų biudžeto projektui, kuriame atsižvelgta į kai kuriuos Seimo narių pasiūlymus ir pageidavimus.
Antradienį, gruodžio 17 dieną, kitų metų biudžetą tvirtins Seimas.
Didžiausia papildoma suma, kuriai pritarė Vyriausybė – nutarta papildomai skirti 40 mln. eurų „vaiko pinigams“ kelti.
Jei Seimas pritars, nuo sausio 1 dienos universalioji dalis augs 10-čia eurų – nuo 50 iki 60 eurų. Tuo tarpu papildomai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimoms „vaiko pinigai“ kils nuo 20 iki 40 eurų.
Žadama, kad nuo 2021 – ųjų „vaiko pinigai“ augs iki 70 eurų.
Vyriausybė taip pat pritarė prezidento siūlymui didinti senjorų pensijas nuo ateinančių metų sausio 1 d. Bazinės pensijos indeksavimui papildomai skiriama 31,8 mln. eurų.
Tarp didesnių sumų, kurioms pritarė Vyriausybė – 4 mln. eurų skirta nemokamai bakalauro studijų programai finansuoti, 3 mln. eurų – ugniagesių komandoms sukomplektuoti.
Kur Vyriausybė rado papildomų lėšų
Posėdžio metu kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad siekiant įgyvendinti biudžeto pakeitimus ir nepažeisti fiskalinės drausmės, išlaikant 0,2 proc. viešųjų finansų perteklių, trūkstamą sumą ketinama surasti užšaldant Kelių priežiūros ir plėtros bei Klimato kaitos programos lėšas.
Ministras pridūrė, kad siūloma priimti protokolinį nutarimą, kad prireikus šių lėšų, jas būtų galima panaudoti. Ministras pridūrė, kad pavasarį perskirstant Europos Sąjungos lėšas, vienas iš prioritetų bus kelių rekonstrukcija ir tiesimas.
Nepanaudoja dešimčių milijonų
Vyriausybės posėdyje premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad minėtų programų lėšos yra šaldomos, nes jos nėra panaudojamos.
Pasak jo, 2017 metais planuota panaudoti 500 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, bet iš jų nepanaudota 26,7 mln. eurų. Iš europinių lėšų planuota panaudoti 91 ml. eurų, tačiau liko 63 mln. eurų.
2018 metais buvo patvirtintas 400 mln. eurų asignavimų planas, tačiau liko nepanaudota 85 mln. eurų ir 4 mln. eurų europinių lėšų.
Tuo tarpu 2019 metais per tris ketvirčius iš 385 mln. eurų liko nepanaudota 133 mln. eurų. Papildomai iš europinių lėšų atliko 12 mln. eurų.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius posėdžio metu sutiko, kad lėšų nepanaudojimas yra akivaizdus, tačiau teisinosi, kad per pastarąjį ketvirtį labai pasistūmėta pasiruošimo prasme.
„Kitais metais realizuoti jau paruoštus projektus trūksta apie 60 mln. eurų, nes projektai ruošiami. Realizuoti ne tik žvyrkelių programas, bet ir kitus projektus bus sudėtinga be atšaldytų lėšų“, – sakė ministras.
Premjeras į tai replikavo, kad nuolat girdima, kad „ruošiamasi, organizuojama“, bet kai tai įvyks, tada Vyriausybės kabinetas ir apsispręs, ar „atšildyti“ lėšas.
„Kada aplaidumas bus pašalintas ir projektai įgyvendinti, tada ir lėšos bus atšildytos“, – sakė S.Skvernelis.
Iš planuotų mokesčių pajamų sumažėjo
Kaip 15min jau rašė, Vyriausybė pajamas iš planuotų bankų, prekybos tinklų, taršių automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius buvo įtraukusi į 2020 metų valstybės biudžetą, tačiau Seimo nariams vis dailinant mokesčių projektus, traukėsi ir iš šių mokesčių planuotos įplaukos į biudžetą.
Patobulinusi pirminį 2020 metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė pajamas iš planuotų mokesčių sumažino 80 mln. eurų. Seimui antrą kartą apsvarsčius biudžetą, pajamas teko mažinti ir vėl.
Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui patikslinti 2020 m. biudžete numatytas pajamas jas sumažinant 30 mln. eurų.
