Biudžeto projektus vėliau tvirtins Seimas, su juo susijusių įstatymų pateikimas parlamente numatytas ateinantį pirmadienį. Jie, išskyrus PSDF biudžeto projektą, kol kas nėra registruoti.
Numatoma, jog valstybės biudžeto deficitas kitąmet sieks 4,9 procento.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį kalbėjo, kad esminis prioritetas – energijos kainų šoko suvaldymas ir priemonės, nukreiptos į žmonių perkamosios galios išsaugojimą.
Vyriausybė nuo sausio žada mokėti gyventojams kompensacijas už dujas ir elektrą, tam biudžete numatyta 812 mln. eurų. Portalas 15min.lt skelbė, kad kitų metų pirmąjį pusmetį visuomeninio elektros tiekimo kainas gyventojams siūloma fiksuoti ties 28 centais už kilovatvalandę, antrąjį pusmetį – ties 33 centais.
Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas BNS teigė, jog kompensacijos už elektrą numatomos ir verslui – nuo spalio iki kovo planuojama skirti iki pusės milijardo eurų, verslui būtų kompensuojama pusė sumos virš 24 centų už kilovatvalandę (kWh) elektros kainos ir jos kainos biržoje.
Laisvės frakcijos atstovas Marius Matijošaitis BNS teigė, kad Vyriausybė kitąmet ketina pratęsti PVM lengvatą viešbučiams neribotai, o restoranams – iki kitų metų vidurio.
Siekiant gyventojams sumažinti išaugusių šildymo kainų naštą, numatyta, jog nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui galios dar du sezonus. Biudžetas dėl to per dvejus metus netektų apie 111 mln. eurų.
Kitų metų biudžete numatoma didinti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA),neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – Vyriausybė yra iš esmės pritarusi, kad jie augtų atitinkamai 15 proc. iki 840 eurų ir 16 proc. iki 625 eurų.
Be to, numatoma 5 eurais iki 186 eurų didinti pareiginės algos bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos viešojo sektoriaus darbuotojų algos. Vyriausybė taip pat ketina toliau didinti pensijas, kitas socialines išmokas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, dar pusantro milijardo – pajamų didinimui.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą. Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.
G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – po maždaug 2,3 proc. BNS skaičiavimais ir remiantis Finansų ministerijos kitų metų BVP augimo prognoze (to meto kainomis), ši suma galėtų siekti beveik 3,2 mlrd. eurų.
Tuo metu PSDF biudžetas kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos 2023 metais turėtų siekti 3,118 mlrd. eurų arba 11,7 proc. daugiau, nei suplanuota šiems metams.
Pagal įstatymą, biudžeto projektas Seimui turi būti pateiktas ir įregistruotas iki spalio 17-osios. Pernai 2022 metų biudžetą Seimas pradėjo svarstyti spalio 19-ąją, priėmė – gruodžio 14-ąją.
