Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę pranešė, kad patikslinus Solidarumo įnašo įstatymo projektą įtraukta išlyga, jog įnašas nebus taikomas nuo šių metų pradžios sudaromoms paskolų sutartims. Tokiu būdu tikimasi, kad jis nedarys įtakos įprastai bankų veiklai ir jų sprendimams.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pirmadienį taip pat sakė, kad naujas įnašas neturėtų paveikti bankų skolinimo politikos.
Praėjusią savaitę pakoregavus įstatymo projektą nebus taikoma mokesčio skaičiavimo riba, viršijanti 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių) – tai reiškia, kad mokestis galiotų visiems bankams, bet įnašas priklausys nuo to, kiek bankas veikia Lietuvoje, – rezidentų indėlių ir jiems suteiktų paskolų suma bus padalinta iš visų banko indėlių ir paskolų sumos ir taip apskaičiuojamas koeficientas. Padauginus jį ir banko grynųjų palūkanų pajamas, bus gaunama solidarumo įnašo suma.
Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, jiems siūloma įvesti laikiną, 2023-2024 metais galiosiantį solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų. Beveik visi bankai jau pradėjo didinti indėlių palūkanas.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,4 mlrd. eurų.
