„Priėmus siūlomus pakeitimus (...) būtų neužtikrintas užstato sistemos patogumas vartotojams. (...) Siūlomi nustatymai – diskriminaciniai“, – trečiadienį posėdyje sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Be to, ministerijos teigimu, jei pataisos būtų priimtos, jos išbalansuotų sistemą ir panaikintų kaimo gyventojams galimybę patogiai atiduoti pakuotes ir susigrąžinti užstatą. Kaimo parduotuvėms nepriimant pakuočių, žmonėms gali tekti važiuoti į kitus kaimus arba miestus už keliolikos ar keliasdešimt kilometrų.
Seimas kovo viduryje po pateikimo yra pritaręs Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo pataisoms, kurias parengė parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Jos, be kita ko numato, kad parduotuvės galėtų nepriimti pakuočių, jeigu iki 150 metrų atstumu mieste, ir iki 500 metrų – kaime pakuotes surinktų kita parduotuvė.
Anot ministerijos, neaišku, kodėl siūloma tokia išimtis – jos manymu, pakuočių pardavėjai galėtų piktnaudžiauti, jiems nebūtų prievolės susitarti, kuris iš jų priims pakuotes.
Be to, V.Vingrienė siūlo, kad užstato sistemos administratorius būtų įpareigotas skatinti, kad kiekvienoje kaimo seniūnijoje veiktų bent vienas vienkartinių pakuočių taromatas.
Tačiau toks skatinimas, anot ministerijos, gali apsiriboti vien formaliu kreipimusi į vietos administraciją. Be to, norintieji grąžinti daugkartines pakuotes to negalėtų padaryti.
Taromatai Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Pernai grąžintas rekordinis gėrimų pakuočių skaičius – 581,6 mln. vienetų, arba 8 proc. (43 mln. vienetų) daugiau nei 2017-aisiais.
