28 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, daugiau kaip 10 mln. kv. metrų – tiek nekilnojamojo turto turi valstybė. Jo vertė – per 3 mlrd. eurų. Tačiau išnaudojamas šis turtas neefektyviai – kasmet turto išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja beveik 200 mln. eurų. Tokius skaičius atskleidė Turto banko analizė.
Daugiausiai turto sukaupta didžiuosiuose miestuose, tai – mokslo, administraciniai, gamybos ir sandėliavimo objektai. Dalis turto išnuomota, dalis perduota naudotis neatlygintinai, pavyzdžiui, politinėms partijoms, kurios ir taip gauna šimtatūkstantines dotacijas iš biudžeto. Dalis patalpų išvis nenaudojamos, nors nemažai valstybės institucijų patalpas nuomojasi iš verslo ir už jas vien praėjusiais metais sumokėjo per 6 mln. eurų.
Didžiausiu neefektyvumu pasižymi ministerijos. Net 7-ios iš 14-os valdo daugiau ploto, nei reikia, tačiau plačiausiai gyvena Vyriausybės kanceliarija, čia vienam darbuotojui tenka beveik 70 kv. metrų. Vyriausybė planuoja šią situaciją keisti.
„Administracinių patalpų plotas akivaizdžiai yra perteklinis daugelyje ministerijų, valstybės institucijų. Atsisakysime perteklinių plotų, perduosime centralizuotai valdyti Turto bankui. Kalbant apie turtą, kuris visiškai nereikalingas funkcijoms atlikti, jis taip pat bus perduotas Turto bankui ir realizuotas rinkoje“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Pertvarką planuojama pradėti jau šiemet, permainos laukia ir dar daugiau nekilnojamojo turto sukaupusių savivaldybių. Skaičiuojama, kad 60-ies Lietuvos savivaldybių turtas siekia per 11 mln. kv. metrų. Tokį plotą užima Anykščių miesto teritorija. Savivaldybės taip pat tinkamai neišnaudoja turimo turto, maždaug apie 0,5 mln. kv. metrų stovi apleisti.
Pasak ekspertų, Lietuvos valdžia mėgsta kaupti turtą, tačiau naudos neturi jokios. Tad, jį pradėjus valdyti centralizuotai, situacija turėtų keistis.
„Šita valdžia nėra pirmoji, kuri indentifikavo šitą problemą, bet linkiu jiems visokeriopos sėkmės, nes tai yra neišnaudoti resursai, aruodas, iš kur būtų galima paimti pinigų reikalingoms valstybėms reikmėms nedidinant mokesčių. Kitaip tariant, kai valdžia ateina ir sako: „Reikia pinigų, mes didinsime mokesčius“, tačiau savo kieme nesusitvarko, tai mokesčių mokėtojas dėl to gali būti dvigubai piktas“, – teigia Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Kokios naudos turėtų valstybė išnuomodama ar parduodama perteklinį nekilnojamąjį turtą, kol kas nėra suskaičiuota. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad sumos siektų ne vieną dešimtį milijonų eurų.
