„Šis biudžetas nukreiptas į gyventojų pajamų didinimą, praktiškai visoms sritims asignavimai didėja, ypač toms, kurios susijusios su reformomis“, – antradienį Vyriausybėje kalbėjo premjeras. Pasak jo, biudžetą „pajus visi socialiniai sluoksniai“.
Jis teigė, kad Lietuva bus konkurencingiausia Baltijos šalyse pagal darbo užmokesčio didėjimą. Tiesa, kol kas Lietuva pagal minimalią algą atsilieka nuo kaimyninių valstybių. Premjeras, atsakydamas į žurnalisto klausimą, neigė, kad biudžeto projektas susijęs su artėjančiais rinkimais.
„Biudžetas nėra paveiktas artėjančių rinkimų. Turime trečią mūsų Vyriausybės teikiamą biudžetą. Mes nuosekliai vykdome įsipareigojimus ir tai nieko bendro neturi su rinkimais“, – sakė jis.
Vyriausybė antradienį patvirtino ir 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412 mln. eurų.
Kartu su „Sodros“ biudžetu yra tvirtinami socialinio draudimo tarifai, kurie galios 2019 metais.
Vyriausybė antradienį pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 metų valstybės biudžeto projektui. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7 proc. (1,516 mlrd. eurų) iki 10,587 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 22,2 proc. (2,121 mlrd. eurų) iki 11,681 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų – 2,2 karto (605,369 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet (489,171 mln. eurų).
Daugiau išlaidų – atlyginimams
Pirmadienį žurnalistams pristatydamas biudžeto projektą finansų ministras Vilius Šapoka minėjo, kad labiausiai auga išlaidos sveikatos apsaugai – 280 mln. eurų, 185 mlmn. eurų didėja išlaidos socialinei apsaugai, o tai susiję su pensijų indeksavimu, dar 75 mln. eurų didėja krašto apsaugos finansavimas. Medikų atlyginimams didinti kitais metais reikės papildomai 172 mln. eurų.
Kitąmet vaiko pinigai didėja iki 50 eurų, o tam papildomai reikės 117 mln. eurų, o štai paramos būstui jaunoms šeimoms išlaidos auga 11,3 mln. eurų.
Mokytojų atlyginimams didinti reikės papildomai 49,1 mln. eurų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 31 mln. eurų.
Daugiau nei šįmet, mažiau nei žadėta
Valdžia pažadus didinti finansavimą krašto apsaugai, panašu, vykdo sunkiau nei tikėjosi. Biudžeto projekte numatyta, kad gynybos biudžetas kitąmet turėtų siekti 2,01 proc. BVP. Tai daugiau nei šiais metais, tačiau mažiau nei šįmet nusprendė Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina premjeras Saulius Skvernelis.
Šių metų kovo 20 dieną Valstybės gynimo taryba, kuriai vadovauja prezidentė Dalia Grybauskaitė, nusprendė 2019 metų biudžete krašto apsaugai skirti ne mažiau negu 2,05% šalies BVP. Gynimo tarybai priklauso ir premjeras, taigi šiuo atveju yra ir jo pažadas.
Tačiau biudžeto projekte numatyta krašto apsaugai kitąmet skirti 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai sudaro 948,009 mln. eurų.
„Pateiktame įstatymo projekte Krašto apsaugai numatyta 2,01 BVP. Skaičiuojama pagal Finansų ministerijos rudenį atnaujintą 2019 metų BVP prognozę ir OECD prognozę“, – 15min teigė Finansų ministerijos atstovė Erika Bogusevičiūtė.
Savivaldybėms – naujas eksperimentas
Palengva keisis ir gyventojų pajamų mokesčio dalis savivaldybėms. Nors bendra suma kitais metais savivaldybėms mažėja, tačiau nuo 2020 m. startuos nauja tvarka, kai savivaldybėms, kuriose vidutinis atlyginimas augo sparčiausiai, bus suteikiama papildoma paskata.
Finansų ministras užtikrino, kad toms savivaldybėms, kuriose vidutiniai atlyginimai mažiausi, finansavimas nesikeis. „Tačiau tos, kurios geriausiai kovos su šešėliu, turės daugiau finansinių resursų“, – teigė V.Šapoka. Nauja tvarka visiškai turėtų įsigalioti nuo 2020 m.
Ar tai reiškia, kad Vilniui finansavimas padidės? V.Šapoka teigė, kad didžioji dalis paskatos tikrai neatiteks Vilniui, nors čia atlyginimai auga sparčiausiai.
Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų – 2,2 karto (605,369 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet (489,171 mln. eurų).
Paramos lėšos mažėja
Kitąmet valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų turėtų didėti 28 proc. (1,898 mlrd. eurų) iki 8,665 mlrd. eurų, ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos mažėja 16,6 proc. (382,326 mln. eurų) iki 1,922 mlrd. eurų.
Planuojamos biudžeto mokesčių pajamos kitąmet turėtų augti 30,1 proc. (1,853 mlrd. eurų) iki 8,019 mlrd. eurų. Didžiąją dalį pajamų kitąmet tradiciškai tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – jos turėtų siekti 3,85 mlrd. eurų, arba 8,8 proc. (310,673 mln. eurų) daugiau nei šiemet.
Dėl mokesčių pertvarkos (jų konsolidavimo darbuotojo pusėje), valstybės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis kitąmet turėtų augti 5,6 karto (1,433 mlrd. eurų) iki 1,745 mlrd. eurų, tačiau 12,9 karto (1,589 mlrd. eurų) iki 1,722 mlrd. eurų didėja ir valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti.
Mažiau tikisi surinkti iš valstybės įmonių
Akcizų pajamos 2019 metais turėtų padidėti 3,6 proc. (52,638 mln. eurų) iki 1,505 mlrd. eurų, pelno mokesčio – 5,8 proc. (40,582 mln. eurų) iki 738,998 mln. eurų.
Kitos valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų mažėti 2 proc. iki 521,616 mln. eurų, iš jų 220,464 mln. eurų (4 proc. daugiau) turėtų sudaryti pajamos už prekes ir paslaugas, 192,378 mln. eurų (13,4 proc. mažiau) – dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų pajamos, 53,365 mln. eurų (17,8 proc. daugiau) – pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų.
Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto, finansinio turto sumažėjimo bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimo valstybės biudžeto pajamas kitąmet turėtų padidinti 124,748 mln. eurų (78,6 proc. daugiau nei šiemet).
