Ketvirtadienį Statistikos departamentas skelbė, kad išankstinė metinė infliacija kovą, palyginti su 2021 m. kovu, siekė 15,6 proc., o vasarį – 14 proc.
Kovojant su aukštomis kainomis, Vyriausybė siūlo daugiau kaip 2 milijardų eurų vertės paketą.
„Šiuo sunkiu metu norime sustiprinti žmonių perkamąją galią, kai dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir anksčiau taikytų sąmoningų veiksmų sparčiai kyla energetikos ištekių kainos ir tendencijos artimiausiam laikotarpiui nėra geros“, – žurnalistams penktadienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak finansų ministrės, Rusijai užpuolus Ukrainą, atsirado ypač didelis neapibrėžtumas, o išaugęs infliacinis spaudimas neigiamai veikia žmonių vartojimo išlaidų raidą.
„Tai turės neigiamą įtaką užimtumui, prognozuojamas mažesnis užimtumo lygis. Taip pat numatomas aukštas infliacijos tempas. Kai stabilizuosis energijos ir maisto kainos, tikimės, kad kainų augimo tempas sulėtės. Karinis konfliktas tikrai turės neigiamą poveikį Lietuvos eksportui“, – neigiamas tendencijas išskyrė G.Skaistė.
Kas gaus paramą?
Dujų ir elektros kainų šoko amortizavimui iš viso numatyta 835 mln. eurų: 570 mln. eurų bus skirta dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams, likusi dalis – verslui.
Dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui verslui bus skirta 120 mln. eurų, o parama verslui ir nukentėjusiems sektoriams (garantijos) sieks 142 mln. eurų.
„Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktą karo komunikatą, kuriame siūlomos pagalbos priemonės verslui, valstybė suformuos tam tikras pagalbos schemas, kurios bus suteiktos Lietuvos verslui siekiant išsaugoti konkurencingumą šiuo laikotarpiu, kai energijos kainos kyla itin sparčiai“, – nurodė finansų ministrė.
Pasak G.Skaistės, siekiama, kad dujų ir elektros kainos gyventojams bei verslui augtų ne daugiau nei 40 proc.
Jos teigimu, nieko nesiimant nuo liepos dujos ir elektros kainos augtų daugiau nei du kartus.
„Tuomet prognozė yra, kad elektros kainos galėtų augti nuo 16,4 cento iki 22,9 cento maždaug [už kilovatvalandę], bet kainas dar turės nustatyti valstybinis reguliuotojas“, – sakė G.Skaistė.
Antra paramos paketo dalis – žmonių pajamų didinimas, kuriam skiriama 315 mln. eurų: didės NPD, pensijos, išmokos ir šildymo kompensacijos, šalpos ir valstybinės pensijos, vaiko pinigai.
„Senatvės pensijos didės 5 proc., NPD augs nuo 460 iki 540 eurų, didės išmokos ir šildymo kompensacijos – tam numatyta 30,3 mln. eurų, šalpos, valstybinių pensijų padidinimui numatyta 75,72 mln. eurų“, – vardijo G.Skaistė.
Trečioji antiinfliacinio paketo dalis, kuriai skiriama 1,12 mlrd. eurų, – investicijos į energetinę nepriklausomybę ir spartesnį perėjimą prie žaliosios energetikos.
Numatoma valstybės parama gyventojams saulės elektrinių įrengimui, planuojama sukurti paramos schemą savivaldai investicijoms į saulės parkus, kurių elektra būtų paskirstoma nepasiturintiems gyventojams.
Didžioji dalis tikslo įgyvendinimui numatytų priemonių bus skirta Lietuvos gyventojams. 275 mln. eurų numatyti naujai renovacijos investicinei platformai, subsidijos „žaliajai“ renovacijai ir daugiabučių atnaujinimui sudaro dar 277 mln. eurų. Ši priemonė skirta subsidijuoti 30 proc. renovacijos projektus, kurie pasieks pastatų ne žemesnę kaip „B“ energinio naudingumo klasę ir diegiant atsinaujinančių išteklių technologijas.
Taip pat 46 mln. eurų numatyti privačiai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai daugiabučių namų kiemuose, namų ūkiuose ir privačiose įmonėse. Saulės elektrinių įsigijimui ir įrengimui skatinti suplanuota 60 mln. eurų, o biomasės ir iškastinio kuro katilų keitimui technologiškai pažangesniais įrengimais – dar 19 mln. Iš viso šios priemonės sudarys 677 mln. eurų dalį.
Tuo tarpu į Lietuvos verslą orientuotos priemonės sudarys 253,7 mln. eurų ir apims saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimą versle – skiriama 60 mln. eurų, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių – 70 mln. eurų, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai – dar 50 mln. eurų. Taip pat 38,5 mln. eurų numatyti technologinės įrangos atnaujinimui ir saulės elektrinėms pramonės įmonėse bei 35,2 mln. eurų – investicijoms į biodegalų gamybos technologijas.
Įsigaliotų nuo birželio ir liepos
Pasak G.Skaistės, šis antiinfliacinis paketas bus susietas su valstybės biudžeto tikslinimo projektu ir teikiamas Vyriausybei balandžio 11 dieną, o balandžio 14 dieną – Seimui.
„Tikimės, kad gegužės viduryje biudžeto pakeitimai bus priimti Seime, tuomet didžiąją dalį priemonių bus galima įgyvendinti nuo birželio 1 dienos. Dalį – nuo liepos 1 d., nes reguliuojamos energijos kainos pirmam ir antram pusmečiui. NPD bus taikomas atbuline data, nuo sausio 1 dienos”, – komentavo ministrė.
Elektros kainų augimą iš dalies kompensuos visiems
Energetikos viceministrė Inga Žilienė spaudos konferencijoje sakė, kad visiems gyventojams bus iš dalies kompensuojamas elektros brangimas.
„Mes esame numatę iš dalies kompensuoti elektros tiekimo brangimą visiems buitiniams vartotojams – ir tiems, kurie yra pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją, ir tiems, kurie gauna visuomeninio tiekimo paslaugą“, – sakė I.Žilienė.
„Jei kalbėsime apie tuos vartotojus, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, numatoma subsidijuoti kilovatvalandės tarifą, kad jis nebūtų aukštesnis nei 23 centai. Tai yra indikatyvus skaičius, tačiau dėl to vėliau dar bus priimti sprendimai“, – pridūrė energetikos viceministrė.
I.Žilinskienės teigimu, nepriklausomą tiekėją pasirinkusiems gyventojams iš biudžeto ketinama kompensuoti maždaug 9 centus už kilovatvalandę.
Tiesa, ji pabrėžė, kad nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo atidėti neketinama – tai padaryti į antrąjį liberalizavimo etapą patenkantys vartotojai turi iki birželio 18 dienos.
Finansų ministrė G.Skaistė pridūrė, kad šiuo nauju kompensavimo mechanizmu atsisakoma praėjusį rudenį valdančiųjų pateikto sprendimo dujų ir elektros kainų augimą išdėlioti per 5 metų laikotarpį.
„Tas modelis, kurį Vyriausybė buvo pateikusi rudenį, pasiūlytas remiantis tuo, kad kainos turi mažėti nuo šildymo sezono pabaigos. Po karo Ukrainoje visos prognozės kainoms pasikeitė iš esmės, dėl to tas pasiūlytas modelis nevalidus, jo taikyti neįmanoma, nes „Ignitis“ apyvartinis kapitalas tokiu atveju išaugtų iki aukštumų, kurios netoleruotinas“, – teigė ministrė.
Pasak jos, atsisakant minėto modelio dabar bus subsidijuojama kainos dalis – už tuos vartotojus, kurie mokėjo mažesnes kainas ir liko šiek tiek skolingi, bet būtų mokėję didesnes kainas ateinančiais laikotarpiais.
„Ta dalis kompensuojama ir žmonės grąžinti skolos neturės“, – aiškino ministrė.
Didėtų įvairios išmokos
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nurodė, kad Vyriausybė siūlys didinti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijas, mokamas žmonėms su negalia, taip pat daugiau gyventojų turės teisę į būsto šildymo kompensacijas.
„Kainų augimas, ne tik energijos, bet ir maisto, stipriai paveikia pažeidžiamiausias visuomenės grupes, todėl turime jas apsaugoti nuo kainų kilimo poveikio. Kadangi tokios išmokos kaip socialinė pašalpa, šalpos pensijos, socialinio draudimo pensijos yra pažeidžiamiausių grupių pagrindinis pajamų šaltinis, nepakankamas tokių išmokų dydis lemtų, jog jie negalėtų pasirūpinti svarbiausiais kasdieniais poreikiais“, – kalbėjo M.Navickienė.
Vidutinę senatvės pensiją nuo vasaros pradžios siūloma didinti iki 482 eurų, o vidutinę senatvės pensiją su būtinuoju stažu – iki 510 eurų. Skaičiuojama, kad senjorai gautų vidutiniškai daugiau kaip 70 eurų didesnes pensijas nei pernai ir daugiau kaip 20 eurų didesnes nei gauna šiemet.
Vidutinė senatvės pensija nuo šių metų pradžios padidėjo nuo 414 eurų iki beveik 460 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siekė 486 eurus, pernai jos dydis buvo 441 euras.
Netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams papildomai šiemet didėtų nuo 10 iki 21 euro, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.
Nuo birželio pradžios siūloma šalpos pensijų bazę didinti iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 11,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 51,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus neįgaliuosius ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti.
Siūloma, kad nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis būtų 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėtų iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siektų 147 eurus.
Be to, nuo birželio 7 eurais paaugs ir vaiko pinigai – iki 80,5 euro.
