Šie metai senajam žemynui prasidėjo neblogai – šalys paliko karantinus už nugaros, pietų Europa džiaugėsi atsigavusiu turizmu, gana sparčiai augo ekonomika. Dėl geros metų pradžios euro zona, tikėtina, šiemet augs apie 2,8 proc.
Tačiau nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sparčiai pradėjus augti energetikos kainoms, Europos perspektyvos pradėjo niauktis. Vidutinė metinė infliacija euro zonoje, tikėtina, sieks apie 8 proc. Skirtingai nei Lietuvoje, atlyginimai Europoje auga itin lėtai, todėl tokia infliacija reikš rekordinį perkamosios galios susitraukimą. Šią tendenciją jau galima įžvelgti ir vartojimo statistikoje, pavyzdžiui, Vokietijos mažmeninė prekyba birželį traukėsi net 9 proc.
Įmonių apklausos ir kiti aukšto dažnio indikatoriai kol kas didelio nuosmukio nerodo, tačiau faktas akivaizdus − trečiąjį šių metų ketvirtį Europos ekonomika nustojo augti. Europos pietūs, kurie yra mažiau priklausomi nuo Rusijos energijos išteklių, laikosi geriau ir, tikėtina, šiemet augs 3-4 proc.
Kita vertus, Vokietija ir visa centrinė Europa, labiau besiremiančios energetiškai intensyvia pramone, susidurs su dideliais sunkumais. Vokietijai recesijos išvengti tikriausiai nebepavyks.
Bent kol kas matyti vienas optimizmo šaltinis – tai darbo rinka. Nedarbo lygis Europoje pirmą kartą nukrito net iki 6,6 proc., ir tai yra išties milžiniškas pasiekimas. Kita vertus, darbo rinkos rodikliai inertiškai reaguoja į ekonominius pokyčius, ir prastėjant ekonominėms sąlygoms nedarbas vėl gali imti augti.
Europa ruošiasi žiemai be rusiškų dujų
Bandydama priversti vakarus atšaukti ekonomines sankcijas, Rusija ištraukė paskutinį savo turimą ekonominį ginklą – dujų išteklius. Dujų srautas, tekantis „Nord Stream 1“ dujotiekiu, praktiškai sustojo, ir kyla grėsmė, kad šią žiemą dujų gali pritrūkti. Reaguodama į susidariusią padėtį, ES įpareigojo iki žiemos užpildyti dujų saugyklas ir dujų vartojimą sumažinti 15 proc.
Kol kas šio pasiruošimo progresas neblogas, saugyklos pildosi pagal planą ir vartojimą pavyko sumažinti, tačiau nežinia, ar to pakaks. Europos energetikos rinka yra fragmentuota, nėra pakankamai infrastruktūros efektyviai dalintis energetiniais ištekliais. Vokietijai žiemos mėnesiais įprastai reikia ne tik pilnai užpildytų rezervų, bet ir pilnu pajėgumu veikiančio „Nord Stream“ dujotiekio, todėl nustojus tekėti dujoms, dujų vartojimą gali tekti sumažinti net 20 proc.
Paradoksalu, tačiau šiandien į Vokietiją tekantys dujų srautai yra rekordiniai net ir be rusiškų dujų. Europiečiai yra pasiryžę mokėti bet kokią kainą pasaulinėje rinkoje už suskystintas dujas, kurios į Vokietija patenka per terminalus Nyderlanduose ir kitose šalyse. Tačiau toks beatodairiškas pirkimas stumia dujų kainą į vis naujas aukštumas, kurios jau ir taip yra keliolika kartų didesnės nei normaliais laikais.
Įtampa elektros rinkoje
Ekstremali situacija dujų rinkoje persimetė ir į elektros energijos rinką. Elektros rinkoje kaina nustatoma pagal tai, kiek kainuoja pagaminti paskutinį brangiausią elektros kiekį tam, kad tinklas būtų subalansuotas.
Kadangi elektros generacijos pajėgumų kitomis priemonėmis neužtenka, balansavimo rolė tenka ypatingai brangioms dujinėms elektrinėms ir pagal jų gamybos kaštus nustatoma visa elektros kaina. Taip Rusijos dujų šantažas tiesiogiai veikia ir elektros kainas, brangi elektros generacijos iš dujų lemia, kad daugelyje Europos šalių elektros kaina žiemai jau matuojasi net 1000 Eur/MwH.
Europos elektros rinkos bėdos neapsiriboja vien tik dujomis. Dėl ypatingai didelės sausros nuslūgo ar išdžiūvo nemažai upių Europoje, kurių vanduo naudojamas aušinti atominėms elektrinėms, todėl jos buvo priverstos stabdyti gamybą, ir tai dar labiau paaštrino situaciją elektros rinkoje. Susidarė tokia situacija, kai net menkai nuo Rusijos priklausoma Prancūzija kenčia nuo ypatingai didelių elektros energijos kainų.
Lenktynės dėl sprendimų
Dabar vyraujančios energijos kainos Europai nėra pakeliamos. Įprastai Europa energetiniams ištekliams pirkti išleidžia apie 2 proc. nuo BVP, o esant dabartinėms kainoms energijos sąskaita gali pasiekti ir 10 proc. nuo BVP. Išlaidų energijai padidėjimas turėtų būti kompensuotas vartojimo ir investicijų sąskaita, o tai sukeltų daugelio verslų griūtį ir paliktų ilgalaikius randus ekonomikoje.
Akivaizdu, kad Europos lyderiai negali taikytis su susidariusia situacija. Jau šaukiamas energetikos ministrų susirinkimas, kurio metu bus siekiama ieškoti išeičių iš susidariusios situacijos, o Europos komisija jau ruošia elektros rinkos reformos pasiūlymus. Per kelis mėnesius pakeisti elektros rinkos organizavimo principus tam, kad dujų kaina negalėtų taip paveikti elektros sąskaitos, gali pasirodyti per sudėtinga, tačiau tai neabejotinai taip pat bus svarstoma.
Kai kurios šalys apmokestina nenumatytą (windfall) energetikos įmonių gamintojų pelną ir taip kompensuoja galutinę elektros kainą. Ispanija ir Portugalija subsidijuoja elektros gamybą iš dujų, taip jos pasiekia daug mažesnių elektros kainų, tačiau neskatina taip trūkstamų dujų taupyti. Galimų priemonių yra nemažai, visos jos turi trūkumų ir nei viena iš jų savaime situacijos neišspręs, tačiau akivaizdu, kad Europos energetikos rinka sulūžo ir reikia įsikišimo.
Normalizuotis situacijai gal padės ir finansų rinkos. Šiandien stebima kosminė ateities sandorių kaina yra ne tiek prognozė, kiek apsidraudimo kaina. Rinkos dalyviai yra išsigandę galimo trūkumo ir moka neprotingą kainą šiandien, kad užsitikrintų bent kažkokį dujų kiekį ateityje. Užpildžius saugyklas, atkris dalis sandorių, stūmusių kainas į viršų, todėl rudens antroje pusėje galimas dujų rinkos persibalansavimas, nes dabar vyraujančios rinkos kainos atspindi pačius juodžiausius scenarijus.
Paskutinis Rusijos pasispardymas
Europos laukia itin sunki žiema − aukštos energijos kainos, lėtėjanti ekonomika ir augantis nedarbas gali priminti Europos skolų krizės laikus, tačiau Europa Rusijos šantažui nepasiduos. Rusija, nutraukdama dujų tiekimą trumpuoju laikotarpiu, sukels daug skausmo europiečiams, tačiau tuo pačiu pasmerks ir save. Per porą metų Europa ištaisys strategines energetikos politikos klaidas, energetikos rinka transformuosis ir taps daug atsparesnė, tuo tarpu Rusija papjovė vieną iš paskutiniųjų savo auksinių vištų.
Rusija neturi sukurtos infrastruktūros gamtinėms dujoms eksportuoti kitur nei į Europą. Nustojus dujoms tekėti „Nord Stream“ dujotiekiu, jau šiuo metu iš palydovų matyti vaizdas, kaip „Gazprom“ tiesiog degina dujų perteklių į orą, nes neturi, kur jo dėti. Energijos išteklių eksportu Rusija finansuodavo visų vartojimo ir investicinių prekių importą, kuris palaikydavo ir šalies elito gyvenimo būdą, ir karo mašiną, tad Rusija pati nupjovė šaką, ant kurios iki šiol komfortiškai sėdėjo.