Jo žiniomis, Estijos finansų inspekcija 2007-2014 metais nusiuntė Danijos tarnybai šešis laiškus dėl įtariamų didelio masto pinigų plovimo aferų. „Danske Bank“ Estijoje veikė per filialą, kuris prižiūrimas Danijos reguliuotojo, o Estijos teisėsauga be Danijos sutikimo negalėjo atlikti kratų. Tokio sutikimo Estija nesulaukė.
Estija kaskart griežtino toną.
„Vienas šių laiškų buvo labai jau griežtas, galbūt pikčiausias iš visų mano kada nors skaitytų oficialių laiškų“, – WSJ cituoja vieno „Danske Bank“ aukšto rango darbuotojo elektroninį laišką kolegai.
Anot leidinio, 2013-aisiais vykusiame Europos bankų organizacijos EBI forume, kuriame dalyvavo ir JAV bankų elito atstovai, tarp Estijos ir Danijos atstovų netgi buvo kilęs žodinis konfliktas dėl „Danske Bank“. Estai apšaukė danus, neva jų bankas naudojasi Estija nešvariems Rusijos pinigams pasiekti, o Danija esą į tai žvelgia pro pirštus.
„Mes buvome paprasčiausiai suirzę – juk jie nieko nedarė“, – JAV leidiniui sakė tuometinis Estijos finansų inspekcijos vadovas Raulis Malmsteinas.
Galiausiai, 2014-aisiais metais Estijos teisėsauga ryžosi kratai „Danske Bank“ Estijos filialo pagrindiniame biure, nors Danijos leidimo tam neturėjo. Per ją buvo paimta tūkstančiai dokumentų, kuriais vadovaujantis parengta 340-ies puslapių ataskaita, joje išsamiai aprašant filialo netinkamą veiklą. Tais pačiais metais ši atskaita buvo perduota Danijai, tačiau ji buvo surašyta estų kalba, ir prireikė net trejų metų jai išversti į danų ir anglų kalbas.
Šį incidentą nagrinėjęs Danijos finansų rinkos reguliuotojas šių metų gegužę nusprendė realios baudos „Danske Bank“ dėl to neskirti. Finansų grupė atsipirko pluoštu įspėjimų dėl veiklos neatitikimų keliamiems reikalavimams, taip pat nurodymais pašalinti veiklos pažeidimus.
Rugsėjį „Danske Bank“ paskelbė jo užsakyto nepriklausomo audito, kuriam vadovavo pirmaujanti Danijos advokatų kontora „Bruun & Hjejle“, ataskaitą, kurioje įvardinta įspūdinga įtartinų pervedimų suma – daugiau nei 200 mlrd. eurų 2007-2015 metais.
„Danske Bank“ pripažino nesugebėjęs tinkamai reaguoti į signalus apie įtartinus ir galimai nusikalstamus sandorius, negalįs nustatyti, kiek tiksliai pinigų buvo išplauta per jo padalinį Estijoje. Nors bankas patikino, jog jo vadovai asmeniškai nepažeidė jokių teisinių įsipareigojimų bankui, jo generalinis direktorius Thomasas Borgenas atsistatydino.
