Tarp imančiųjų pertraukas – nebe tik jaunimas
Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Emplonet“ vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok pastebi, kad darbuotojų, išeinančių „į niekur“, padaugėjo pirmaisiais pandemijos metais. Tą laiką gyventojai skyrė naujiems įgūdžiams įgyti, kiek pavyko, ir pakeliauti. Nors pandemijai einant į pabaigą tokių įrašų kandidatų CV kiek sumažėjo, jie iki šiol niekur nedingo.
Dažniausios tokio sprendimo priežastys – perdegimas ir lengvesnis pažeidžiamumas.
Personalo atrankos bendrovės Baltijos šalyse „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas pastebi, kad taip dažniau elgiasi jaunesni lietuviai.
„Šiandien jaunas žmogus sako: man nepatinka, aš išeinu, viso gero. Jam gali sakyti: palauk, juk tu jokio darbo neturi. Bet jis nesijaudina, užsiregistruoja į Užimtumo tarnybą, gauna išmoką, per tą laiką dar ir pakeliauja, kol sugalvoja, ką nori daryti.
O mūsų laikais sakydavo, kad pirmiausia reikia susirasti kitą darbą ir tik tada išeiti iš esamo. Tai – kartų pokyčiai“, – 15min komentavo A.Francas.
Pasak jo, jauni žmonės tiesiog yra drąsesni, nebijantys imtis tokio sprendimo. Taip pat, jo nuomone, kadangi jaunuoliai užaugo pritekliuje, yra ir lengviau pažeidžiami, nes gyvendami su tėvais jie gaudavo visko, ko panorėdavo, o suaugusiųjų gyvenime viskas vyksta ne taip.
„Anksčiau žmonės turėjo labai pasistengti, kad ką nors gautų, o dabar tik pasako mamai, kad nori naujo telefono ir jį jau turi. Mes tiesiog dabar gyvename geriau, tai ir mūsų vaikai gyvena geriau, nes mes, kaip geri tėvai, stengiamės jiems viską duoti. O kai gali viską gauti be pastangų, atėjus į realią darbo rinką, kurioje pilna iššūkių, sunku išlikti. Darbo rinkoje nėra viskas taip, kaip anksčiau, kad viską gauni vos paprašęs“, – kalbėjo A.Francas.
Tačiau, eksperto pastebėjimu, taip vis dažniau elgiasi ir aukšto lygio vadovai.
