Kaip pastebi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lietuvos ekonomikai pavyko geriau nei tikėtasi atlaikyti pradinį šoką, sukeltą Rusijos karinės invazijos Ukrainoje, tačiau dabar situacija pasikeitė.
Kaip pastebi Ž.Mauricas, pagrindiniai augimą stabdantys veiksniai yra energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos vykdomas energetinis karas prieš Europos Sąjungą, bei sparčiau nei tikėtasi kylančios palūkanų normos, kurias didina išgąsčio dėl įsibėgėjančios infliacijos apimti centriniai bankai.
„Šiuo metu mes esame atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje – tarp energetikos kainų šuolio priekalo ir augančių palūkanų normų kūjo“, – kalba Ž.Mauricas.
-
Vyriausybės žinia: centralizuotam šildymui siūlys įvesti nulinį PVM, lengvata galiotų 2 sezonus
-
Energijos taupymo planas: gyventojams rekomenduoja 2–3 dienas dirbti iš namų, persėsti į viešąjį transportą
-
Ministerijos planas į ekonomiką investuoti 1 mlrd. eurų sulaukė verslo kritikos: „Painiojame gerus norus su realybe“
Pasak jo, neapibrėžtumas yra itin didelis.
„Esame priversti mažinti ekonomikos augimo prognozę. Tačiau kitais metais atsispirsime nuo dugno ir šoksime pakankamai aukštai. Taip, kaip šokome praėjusiais metais po pandemijos“, – žurnalistams antradienį sakė Ž.Mauricas.
Ž.Mauricas: išeitis dėl elektros kainų – taupymas
Kalbėdamas apie Lietuvoje susidariusią situaciją dėl energetinių išteklių kainų, Ž.Mauricas sakė, kad neverta tikėtis rasti „stebuklingų būdų“ ją išspręsti.
„Taip nebus, nes neturime generavimo pajėgumų. Jei pradėsime, kaip siūlo Europos Komisija, paimti pinigus iš tų gamintojų, kurie gamina pigią energiją, ir perskirstyti juos kitiems, Lietuvai šitas pasiūlymas netiks, nes mes neturime iš ko perskirstyti“, – nurodė Ž.Mauricas.
Jis pastebėjo, kad Lietuvai būtina didinti elektros generavimo pajėgumus, kad išvengtume nemalonių situacijų ateityje.
„Kaina gali nukristi, jei turėsime daugiau pigių generavimo pajėgumų, antra – reikia sumažinti dujų ir elektros vartojimą. Kadangi tos dvi rinkos – elektros ir dujų – yra susijusios ir tam, kad sumažintume elektros kainą, reikia sumažinti dujų kainą. O dujų kaina sumažės, kai sumažės vartojimas“, – sakė ekonomistas.
Tiesa, jis sutiko, kad mažinti vartojimą Europos Sąjungoje bus sunku – tam reikia bendro visų bloko šalių sutarimo.
„Reikėtų visoms Europos Sąjungos šalims po 15 proc. sumažinti vartojimą. Jei visos valstybės tai padarys, kainos nukris, nes paklausa sumažės. Bet tam reikia, kad visos šalys tai darytų. Atsiranda sukčiavimo problema. Visada visi nori, kad kažkas kitas tai darytų“, – kalbėjo ekonomistas.
„Luminor“ prognozuoja, kad vien 2022 m. Lietuva turės apie 6 mlrd. eurų (apie 10 proc. BVP) prekybos energetikos produktais (nafta, dujos ir elektros energija) deficitą – beveik penkis kartus didesnį nei 2020 m. (1,3 mlrd.). Tai lems didelį finansinio turto nutekėjimą iš Lietuvos, kurio nekompensuos net rekordinės ES lėšų įplaukos (2,5 mlrd. eurų 2022 m.).
Pasak banko ekspertų, menki elektros generavimo pajėgumai taip pat lemia tai, kad Lietuvai nepadės Europos Komisijos iniciatyva leisti ES šalims riboti elektros kainų augimą papildomai apmokestinant pigią elektros energiją generuojančias įmones, nes Lietuva tiesiog neturi pakankamai pigią elektros energiją generuojančių pajėgumų.
Gerų žinių dėl NT kainų kritimo nėra
Aptardamas Europos Centrinio Banko padidintas bazines palūkanų normas, Ž.Mauricas pripažino nesitikėjęs, kad institucija šiuo klausimu imsis „tokių agresyvių sprendimų.“
Kovodamas su infliacija ECB ketvirtadienį jas padidino rekordiniu tempu – net 0,75 proc.
„Dažniausiai turime arba palūkanų normų šoką, arba energetinių kainų šoką. Tai sukeldavo recesiją, nebūtinai gilią, o dabar turime du dalykus. Ir palūkanos kyla, ir turime didelę infliaciją“, – nurodė jis.
Visgi gerų žinių dėl nekilnojamojo turto kainų jis neturėjo.
„Kai kuriuose segmentuose kainų kritimas galimas. Nebus spartaus kainų augimo, bet didelio kritimo irgi neturėtų būti, nes fundamentaliai žmonių pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – svarstė Ž.Mauricas.
Pagrindinis iššūkis Lietuvos būsto rinkai, pasak „Luminor“ ekspertų, išliks pasiūlos trūkumas, kuris gali dar labiau išryškėti, daliai NT plėtotojų atidedant savo projektus dėl vyraujančio didelio neapibrėžtumo: tiek dėl statybos kaštų, tiek dėl būsimos paklausos.
Tolesnės būsto kainų augimo perspektyvos išlieka miglotos, ypač turint omenyje, kad per pastaruosius dvejus metus būsto kainos Lietuvoje išaugo daugiau nei 40 proc., o pajūrio regione kilimas siekė net 60 proc.
Infliacijos variklis išsikvėps
Ž.Maurico pateiktais duomenimis, liepą infliaciją labiausiai augino energetinių kainų šuoliai (įtaka bendram kainų augimui siekė 8,1 proc.).
„Lietuvoje energetinių išteklių kainos pakilo 66 proc., o, Vengrijoje, pavyzdžiui, 9 proc., nes jie skiria daug subsidijų. Visgi galiu 100 proc. garantuoti, kad Lietuvoje infliacija kitais metais bus mažesnė nei Vengrijoje”, – nurodė jis.
Apskritai kainų augimui, pasak ekonomisto, Lietuvoje daug erdvės nebeliko.
„Maisto kainos per pastaruosius 20 mėnesių Lietuvoje pabrango du kartus labiau nei per pastaruosius 10 metų“, – sakė jis.
Paklausus, kiek, jo manymu, kitais metais turėtų augti minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), Ž.Mauricas sakė, kad šią naštą verslai ir valstybė turėtų pasidalinti.
„Turint omenyje, kad verslas patiria didžiulį spaudimą – daugiausia dėl energetinių kaštų augimo, taip pat dėl dėl nuomos sutarčių, kurios yra indeksuojamos, MMA augimą turėtų pasidalinti valstybė su verslu. Kitu atveju reikės iš kitos kišenės daugiau mokėti už kompensacijas, kažkokias prastovas ir panašiai“, – sakė Ž.Mauricas.
