Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ž.Mauricas: dosnią ES subsidiją Lietuva turės tinkamai išnaudoti

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį galutinai susitarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto, Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šalis gauna pakankamai dosnią subsidiją, tačiau privalo tinkamai ją išnaudoti, investuojant į didelę ekonominę grąžą teikiančius projektus.
Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais. Be to, iš naujo ES Atsigavimo fondo Lietuvai numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.

Banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto teigimu, ES parodė solidarumo gestą sunkiu laikotarpiu ir užtikrino, kad kalbos apie galimą Bendrijos subyrėjimą artimiausiu metu turėtų aprimti.

„Tai yra turbūt geriausia žinia Lietuvai, nes Lietuva yra maža atvira ekonomika, priklausoma nuo eksporto rinkų ir būtent tas aspektas, nors ne tiek akcentuojamas, yra svarbiausias Lietuvai“, – BNS sakė Ž.Mauricas.

Pasak ekonomisto, šalis turėtų skatinti investicijų pritraukimą į pramonę, investuoti į klimatui neutralios bei skaitmeninės ekonomikos skatinimą.

„Gavę tokį saldainį tiek Italija, tiek Ispanija, tiek kitos Pietų Europos šalys bus labiau teigiamai nusiteikę ES atžvilgiu ir ta dirva nebus purenama, kuri galimai galėtų privesti prie vienų ar kitų šalių išstojimo iš Bendrijos. Ta rizika yra sumažinta ir kadangi planas yra pakankamai ilgalaikis, tai ES vienybei tai yra labai teigiamas signalas“, – pridūrė jis.

Didžiausias iššūkis Lietuvai, pasak jo, bus tinkamai panaudoti paramą – šalis turėtų skatinti investicijų pritraukimą į pramonę, investuoti į klimatui neutralios bei skaitmeninės ekonomikos skatinimą.

„ES, kaip ir didžioji dalis kitų ekonominių galybių, stengiasi pritraukti kiek įmanoma daugiau gamybos ir kitos ekonominės veiklos savo Bendrijos teritorijoje, ypač augant geopolitiniam neapibrėžtumui tarp JAV ir Kinijos, ir atitinkamai tai puiki galimybė Lietuvai bei visam regionui pritraukti investicijų, ypač pramonės sektoriuje. Pirmas prioritetas ir turėtų būti lėšų skyrimas tų investicijų pritraukimui: infrastruktūros paruošimui, laisvųjų ekonomikos zonų, pramonės parkų, tyrimų finansavimas, susijęs su tų investicijų galimu pritraukimu“, – sakė ekonomistas.

Ž.Maurico nuomone, ES iki 2050 metų pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos, Lietuva turėtų tęsti šią kryptį, pradedant nuo daugiabučių apšiltinimo, baigiant investicijomis į biokurą, saulės energiją.

Lietuva iš Atsigavimo fondo galės pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų, tačiau Ž.Mauricas sako, kad skolintis neverta. Anot jo, esant pinigų pertekliui, kyla rizika, jog jie bus naudojami neefektyviai.

„Galime sukelti trumpalaikį burbulą ir po to, po septynerių metų galime likti prie suskilusios geldos. Pinigų visada turi būti stygius, nes sprendimai efektyvesni padaromi, o jeigu atsiranda toks supratimas, kad tai yra pertekliniai pinigai, prasideda išlaidavimas į kairę ir į dešinę, kuris nesibaigia geruoju“, – teigė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?