Kinijos ir JAV prekybos karas pradeda daryti žalą Europoje, sako Olandijos banko ING vadovas Ralphas Hamersas. Vienas įtakingiausių Europos bankininkų perspėja, kad` jo klientai ima justi pasaulinių prekybos tarifų poveikį, rašo CNBC.
Kai kurie banko klientai, R.Hamerso teigimu, numato, kad jų pardavimai smuks, kaštai išaugs, o jų produktai gali tapti nebe tokie konkurencingi.
„Labai aišku, kad prekybos karas daro neigiamą įtaką gamintojų ir vartotojų nuotaikoms. Gamintojų ryžtas investuoti mažėja, vartotojai taip pat nėra linkę didinti vartojimo. Tai jau turi neigiamą poveikį ekonomikos augimui“, – teigia jis.
Prekybos konfliktui gilėjant, verslas visame pasaulyje jaučia įtampą. Kinija ir JAV viena kitai praėjusią savaitę įvedė muitų tarifus 16 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms, 34 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms tarifus šalys viena kitai nustatė liepą. Vėliau šiais metais laukiama 200 mlrd. JAV dolerių vertės muitų tarifų, kuriuos JAV žada pritaikyti prekėms iš Kinijos.
Lietuvos verslo neigiami lūkesčiai kol kas nepasiekė
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž.Mauricas sako, kad dalis Europos įmonių gali justi pirmuosius neigiamus ženklus, tačiau Lietuvos tai kol kas nepasiekia.
„Galima suprasti, kodėl dalis įmonių Europoje mato pirmuosius užsakymų mažėjimo, lūkesčių prastėjimo ženklus, tačiau Lietuvoje verslas didele dalimi to nejaučia. Pagrindinė mūsų eksporto kryptis – ES, o joje vidaus vartojimas kol kas yra stiprus, ir, panašu, artimiausiu metu toks ir išliks. Taigi, Lietuvoje platesnio masto verslo lūkesčių suprastėjimo kol kas nereikėtų tikėtis.
Europos įmonės galbūt planuose jau įsiskaičiuoja ir riziką dėl galimų muitų tarifų automobiliams, nors D.Trumpas lyg ir yra pažadėjęs, kad prekybos karų su ES nebus. Tačiau, prastėjant situacijai besivystančiose rinkose, JAV Europai tampa vis svarbesniu prekybos partneriu, ir jei jos nuspręstų įvesti tarifus, ypač tokioms svarbioms šakoms, kaip automobilių pramonei, poveikis būtų tikrai didelis“, – pažymi pašnekovas.
Panašios nuomonės laikosi ir banko SEB vyr. ekonomistas T.Povilauskas: „Dar neteko girdėti, kad jau dabar klientai skųstųsi dėl importo tarifų atsiradimo. Kol kas Lietuvos pramonės rezultatai yra labai geri. Kita vertus, istoriškai Lietuvą pasaulinių finansinių neramumų atgarsiai pasiekia vėluodami. Tačiau į ING vadovo komentarus reikia atsižvelgti. Jau esame ne kartą kalbėję, kad jei daugės prekybinių suvaržymų ES, juos pajus ir Lietuva.
Verslas atsimena 2008-ųjų krizės pamokas, tad ir dabar esam tam tikro atsargumo, įmonės neskuba investuoti, vertina grėsmes. Turbūt aktualiausias klausimas mūsų šaliai yra tai, ar JAV įves muitų tarifus automobiliams iš ES.“
Įžvelgia ir naudos
Pasak Ž.Maurico, nors pasaulio ekonomikos augimui prekybos karas turi neigiamos įtakos, atskiros šalys gali pasiekti ir laimėjimų. Viena tokių šalių – Lietuva.
„Kol kas prekybos karas tarp JAV ir Kinijos dar yra mūsų šansas pritraukti daugiau investicijų. Bendrai pasaulio ekonomikos augimą jis mažina, tačiau nereiškia, kad visų šalių vienodai. Mūsų regionas dėl to tampa vis patrauklesnis, nes esame ES, turime prieigą prie milžiniškos rinkos, jei ES ir JAV draugauja, turime prieigą ir prie JAV rinkos.
Tai yra labai didelis privalumas, palyginti su, tarkime, Kinija. Investuotojams, kurie ieško ne itin brangios darbo jėgos, esame itin patrauklūs. Rizikų mažai, darbuotojai išsilavinę, pigūs“, – kalba ekonomistas.
Euro zona augs lėčiau ir dėl prekybos karo
SEB grupės ekonomistai, atsižvelgdami į lėtesnį ekonomikos augimą pirmą pusmetį, sumažino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę nuo 2,4 iki 2,1 procento. Analitikai tikisi, kad 2019 metais euro zonos ūkis plėsis 2,1 proc., o 2020 metais – 1,9 procento.
Pasak T.Povilausko, prekybos karų rizika iš dalies yra įskaičiuota į mažėjimo prognozes, tačiau lemiami veiksniai – kiti.
„Tokiose valstybėse kaip Vokietija, kur nedarbas yra vos 3,6 proc., ekonomikos augimą ribos darbo jėgos trūkumas. Augti sparčiau įmanoma tik tuo atveju, jei atsiras naujos darbo jėgos, investicijų. Tačiau, manoma, esant tokiai aplinkai Vokietija nebus linkusi investuoti.
Vis dar daug neišnaudotų plėtros galimybių turi Prancūzija, kuri artimiausiu metu gali aplenkti Vokietiją pagal ekonomikos augimo spartą“, – sako T.Povilauskas.
