„Tenka pripažinti, kad dėmesio ekonominiams procesams buvo santykinai nedaug“, – BNS sakė Ž.Mauricas.
„Labiau akcentuoti būtent žingsniai, kurie ilgainiui galėtų transformuoti Lietuvos ekonomiką – paskutinėje pranešimo dalyje apie 750 mlrd. atsigavimo fondą, buvo akcentuota, kad tai yra galimybė pakeisti Lietuvą“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, krizės metu prezidento pateikti siūlymai – išmokos vaikams, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimas – buvo pagrįsti trumpai.
Tenka pripažinti, kad dėmesio ekonominiams procesams buvo santykinai nedaug.
Ž.Maurico nuomone, kol kas sunku vertinti, ar G.Nausėda ekonominiams klausimams skiria daugiau dėmesio nei jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė, tačiau jis pažymi, kad lūkesčiai G.Nausėdai buvo kiek didesni.
„Be abejo, kol kas sunku dar vertinti, nes tai tik pirmi metai, bet sakyčiau, kad lūkestis buvo šiek tiek didesnis. Būtent pranešimas tai dalinai pagrindžia, nes akcentai buvo dedami ne kalbant apie ekonomiką, o kalbant apie teisingumą, klimato kaitą, ir netgi (kalbos – BNS) pradžioje ir pabaigoje buvo žodžiai „teisinga, žalia ir inovatyvi gerovės valstybė“, – sakė Ž.Mauricas.
„Inovatyvumas buvo nukeltas į trečią vietą ir tai galima interpretuoti kaip šiokį tokį atsitraukimą nuo ekonominių klausimų, – pridūrė jis.
Nepaisant to, „Luminor“ ekonomistas akcentavo, kad prezidentu tapus G.Nausėdai, verslo ir prezidentūros santykis pagerėjo.
„Aš tikrai matyčiau, kad situacija yra atšilusi ir dialogo yra daugiau. Bandoma įsiklausyti į įvairių visuomenės grupės pasiūlymus, idėjas (...) Bet, aišku, ir pats prezidentas akcentavo, kad neretai ne visi verslo atstovai ir įmonės galbūt elgiasi ne taip, kokią gerovės Lietuvą mes norime kurti“, – sakė Ž.Mauricas.
N.Mačiulis giria G.Nausėdą už švietimo reformos kritiką
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog švietimo reforma yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių, ir jis turi būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų bei kovos su korupcija.
N.Mačiulis giria prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris savo pirmoje metinėje kalboje nevengė kritikos valdantiesiems dėl nevykstančios švietimo reformos.
„Neatliekamas mokyklų tinklo optimizavimas, vis dar nėra nacionalinio švietimo susitarimo ir buvo paraginta jį kuo greičiau priimti, užmiršti bet kokius skirtumus tarp kairių ir dešinių partijų, tarp vienų ar kitų politinių jėgų, tai yra partijų skola Lietuvai. Manau, tai vienas iš svarbiausių akcentų, kuris turėtų būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų ir korupcijos mažinimo, nes tik ant kokybiškos, tvarios švietimo sistemos mes galime sukurti ilgalaikę gerovės valstybę. Ne dabartiniams pensininkams, dabartiniams dirbantiesiems, dabartinei kartai, bet ir ateities kartoms“, – BNS teigė N.Mačiulis.
„Labai tikiuosi, kad politikai įsiklausys bent į šį patarimą ir nacionalinis susitarimas bus ir tos reformos, kurios vilkinamos du dešimtmečius, jos pagaliau prasidės“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, svarbi ir šalies vadovo nuostata, jog net ir esant tobulai mokesčių sistemai negalima sukurti gerovės valstybės, jei tuo pačiu vyks neskaidrūs viešieji pirkimai ir didelė korupcija.
„Čia labai akivaizdi indikacija, kad valstybės lėšas reikia naudoti atsakingai nes perskirstant daugiau per biudžetą nebūtinai sukursi gerovės valstybę, jeigu tuo pačiu metu tos lėšos bus ištaškomos ne skaidriai ir neefektyviai“, – sakė N.Mačiulis.
Labai tikiuosi, kad politikai įsiklausys bent į šį patarimą ir nacionalinis susitarimas bus ir tos reformos, kurios vilkinamos du dešimtmečius, jos pagaliau prasidės.
Tačiau jis teigė nesutinkantis su prezidento mintimi, jog stokojama ryžto ir vėluojama imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti koronaviruso pasekmes šalies ekonomikai. N.Mačiulio manymu, pagal daugelį rodiklių Lietuva yra neįtikėtinas sėkmės pavyzdys, kaip greitai ji įveikė krizę.
„Tiesa, kad Vyriausybė gelbėjimo planą pasiūlė labai greitai ekonomikos, jo įgyvendinimas iš pradžių strigo, bet tikrai negalime sakyti, kad nepavyko sustabdyti viruso plitimo ekonomikoje. Matome, kad Lietuvos vidaus paklausa, gyventojų vartojimas jau beveik sugrįžo į prieškrizinį lygį, nedarbo lygis nebedidėja, o mažėja, pagal daugelį kitų rodiklių Lietuva yra neįtikėtinas sėkmės pavyzdys, kaip greitai mes susidorojome su šia krize“, – sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, greitai amortizuoti šoką leido ne tik Vyriausybės sprendimai, bet ir tai, kad šalis buvo gerai pasiruošusi bet kokiam sukrėtimui, ji neturėjo užsienio prekybos deficito, turėjo mažą skolą, didelį konkurencingumą.
„Aš neabejoju, kad Lietuva, o gal ir visos Baltijos šalys po šios krizės bus minimos ne kaip labiausiai nukentėjusios, bet kaip pavyzdys, kaip pavyko lengvai išplaukti tinkamai pasiruošus ir tinkamai sureagavus į tokio pobūdžio iššūkį“, – sakė ekonomistas.
A.Romanovskis: prezidentas įvertino verslo vaidmenį per krizę
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pirmojoje Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos kalboje teigia išgirdęs verslo vaidmens įvertinimą per koronaviruso krizę.
„Pozityviausias įspūdis susijęs su tuo, kad verslas buvo paminėtas atskirai ir tas naujas diskursas, kad ne tik žmonės, piliečiai, bet ir verslas atskirai buvo išskirtas kaip tas, kuris prisidėjo, mobilizavosi ir lanksčiai prisitaikė prie tų iššūkių. Tai parodo, kad prezidentas vertina mūsų verslą kaip atskirą svarbų segmentą mūsų visuomenėje“, – BNS sakė A.Romanovskis.
Šalies prezidentas teigė, kad verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą: vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą.
A.Romanovskis pastebi, jog natūralu, kad šalies vadovo kalboje buvo girdėti ir kritika, tačiau apskritai, pasak LVK vadovo, matyti kintantis valstybės požiūris į verslą.
„Kritika normalus dalykas: visi darome klaidų ir galbūt ne visą laiką gerai elgiamės, bet (...) šita pandemijos ekonomikos situacija išskyrė, kad valstybė pradeda verslą vertinti kaip svarbų elementą mūsų visuomenėje. Ir prezidento kalboje, bent jau man, tai aiškiai girdėjosi“, – argumentavo LVK prezidentas.
Šalies vadovui sukritikavus vėluojančią paramą verslui bei mažas jos apimtis, A.Romanovskis teigė, kad padėtis gerėja.
„Jinai, mano požiūriu, nuo pirmųjų savaičių ir vėlesnių ji drastiškai pagerėjo (...) Panašu, kad ir vėluojant, tos priemonės buvo paleistos ir, pagal rodiklius, jos davė savo rezultatą“, – sakė A.Romanovskis.
Jo teigimu, nederėtų reikalauti iš prezidento iniciatyvų, kurios gali atvesti į politinį nestabilumą.
„Manyčiau, kad mes gal neturėtume reikalauti iš prezidento tų dalykų, kurie suveda į tam tikrą politinį nestabilumą. (...) Saugojimas, kad įstatymų leidėjai ar Vyriausybė priimtų protingus sprendimus, – jo čia yra didžiausia vertybė, nes jeigu jis pradės konkuruoti ir elgtis kaip Vyriausybė ar Seimas, tada mes gausime konfliktinę situaciją“, – sakė LVK prezidentas.
„Manau, kad šiuo atveju jo elgsena tikriausiai yra logiška ir gal nereikia lyginti su ankstesniais prezidentais, kada mes bandome primesti tam tikrą veikimo modelį“, – pridūrė jis.
A.Izgorodinas pasigedo G.Nausėdos žinutės apie ekonomikos atsigavimą
Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pasigedęs žinutės visuomenei, kad šalies ūkis jau išgyveno blogiausią laiką ir po truputį atsigauna.
„Matome pagal naujausius rodiklius, kad ekonominė situacija Lietuvoje stabilizuojasi, ypač darbo rinkoje, nes nedarbas nedidėja, manau, kad metinis pranešimas būtų gera proga pasiųsti tam tikrą optimizmo signalą visuomenei, kad ekonomika išgyveno blogiausią laikotarpį ir atsispiria nuo dugno bei po truputį atsigauna“, – BNS sakė ekonomistas.
Anot jo, pranešime taip pat trūko minčių apie verslo finansavimą. A.Izgorodino teigimu, bankų paskolų įmonėms portfelis kurį laiką stabiliai krenta, todėl valstybė turėtų paskatinti alternatyvų finansavimą.
„Yra didelė problema, bankų paskolų įmonėms portfelis stabiliai krenta nuo 2019 metų antro pusmečio, o balandį Lietuva buvo lyderė visoje euro zonoje pagal bankų paskolų įmonėms nuosmukį. Kadangi problema yra chroniška, būtų gera proga valstybei įsikišti ir paskatinti alternatyvų finansavimą“, – teigė ekonomistas.
Jis teigė nesutinkantis ir su prezidento kritika dėl vėluojančios paramos verslui. Anot A.Izgorodino, skatinimo planas turėjo teigiamos įtakos krizės suvaldymui, o tam tikras vėlavimas ar biurokratiniai trukdžiai yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių problema.
„Yra nemažai teigiamų aspektų skatinimo priemonėse. Mes turime tokį planą apskritai, o jo neturėjome per paskutinę krizę. Antras dalykas, stebint, kad nedarbo lygis stabilizavosi ir daugiau nebedidėja, tai kažkiek prisidėjo ir skatinimo priemonės, nes jos pakankamai nemažai buvo orientuotos į darbo rinką, o ji šitą krizę Lietuvoje atlaikė pakankamai gerai“, – sakė A.Izgorodinas.
„Visada galima padaryti kažką geriau, bet reikėtų suprasti, kad šita krizė buvo neeilinė, niekas jai nesiruošė, niekas negalėjo įsivaizduoti, kad bus tokia situacija, tai tam tikras vėlavimas ar biurokratiniai trukdžiai, manau, yra visose Europos Sąjungos valstybėse“, – pridūrė jis.
