„Egzamino Lietuva galimai neišlaikė, todėl vienokios ar kitokios priemonės buvo neišvengiamos. Tačiau iš karto reikia pastebėti, kai sugriežtinimai įsigalioja tik nuo gruodžio 16 dienos ir tuo metu, kai kitos šalys eina gyventojų srautų mažinimo ir atstumų laikymosi keliu, mes turėsime atvirkščią efektą, nes pirmadienį ir antradienį žmonės masiškai plūs į parduotuves“, – BNS sakė Ž.Mauricas.
Ne maisto prekių parduotuves būtų logiškiau uždaryti tik iki sausio 3 dienos, taip išvengiant žmonių srautų šventiniu laikotarpiu.
Jis taip pat pažymėjo, kad ne maisto prekių parduotuves būtų logiškiau uždaryti tik iki sausio 3 dienos, taip išvengiant žmonių srautų šventiniu laikotarpiu.
„Šių parduotuvių uždarymas iki sausio pabaigos gali iš tikro turėti pakankamai neigiamų pasekmių ekonomikai. Pavyzdžiui, žmonės turėdami daugiau laisvo laiko galėtų pasiremontuoti savo būstą, tačiau dabar to negalės padaryti. Gali sutrikti ir statybų sektoriaus veikla, ypač susijusi su vidaus apdailos darbais“, – aiškino ekonomistas.
-
Karantinas iki sausio pabaigos: nuo trečiadienio bendravimas – tik vienoje šeimoje, ribojamos išvykos, uždaromos parduotuvės, paslaugos
-
A.Romanovskis: ribojimai skausmingi, bet būtini, verslas tikisi valstybės paramos
-
Kaimo sodyboms – nuostoliai, viešbučiams – naujos galimybės
-
V.Janulevičius: su ribojimais būtina numatyti ir pagalbą verslui: svarbiausia – nebrangios paskolos
-
A.Armonaitė ramina: verslas gaus paramą
-
Prezidentas Gitanas Nausėda: karantiną griežtinančias priemonės – būtinos
-
R.Vainienė prašo tokios pat pagalbos, kaip ir iki šiol
Jis pabrėžė, kad ne maisto parduotuvių uždarymas turi ir tam tikrą diskriminacijos požymį, nes didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse parduodami ne tik maisto produktai.
„Vienas iš didžiausių iššūkių karantino metu kitose šalyse buvo smulkaus verslo diskriminavimas stambiųjų prekybos tinklų naudai. Pastaruosiuose galima nusipirkti ir žaislų, ir kojinių, ir kitų ne maisto prekių“, – sakė Ž.Mauricas.
Anot jo, nors Vyriausybė užsimena, jog esant palankioms aplinkybėms sugriežtinimai gali būti sušvelninti ir anksčiau, kriterijai, kuriais vadovaujantis tai būtų daroma, neaiškūs.
Jis pabrėžė, kad ne maisto parduotuvių uždarymas turi ir tam tikrą diskriminacijos požymį, nes didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse parduodami ne tik maisto produktai.
„Pats karantino priemonių planas, sakyčiau, nėra niekuo naujas, šioje vietoje kur kas svarbesnis yra išėjimo iš karantino planas ir ko mes norime pasiekti. Ar mes lauksime, kol susirgimų skaičius smuks iki kažkokios ribos, ar vakcinavimo pradžios, ar bus numatyti kažkokie kiti kriterijai. Tų dalykų trūksta, nežinia yra didelė“, – tvirtino ekonomistas.
Pasak jo, jei karantinas yra trumpas, ką pavasarį parodė Lietuvos ir kitų šalių pavyzdys, jis turi pakankamai ribotą neigiamą poveikį ekonomikai ir ji pakankamai greitai atsistato.
„Kuo tas karantinas ilgesnis, neigiamas poveikis taip pat didėja ir prasideda negrįžtami procesai. Todėl jau dabar reikia kalbėti apie išėjimo iš karantino strategiją ir labai aiškiai ją komunikuoti, sudėliojant labai aiškų veiksmų planą kas bus daroma pasiekus vieną ar kitą kriterijų“, – sakė Ž.Mauricas.
„Tuomet ir visuomenė būtų suinteresuota griežčiau laikytis karantino reikalavimų, kad pasiekus tam tikrus rodiklius jis būtų švelninamas“, – pridūrė jis.
Pasak Ž.Maurico, taip pat ne iki galo yra apgalvotas draudimas išvykti iš už gyvenamos savivaldybės ribų, nes yra daug žmonių, gyvenančių ant savivaldybės ribos.
„Tai ypač aktualu didmiesčiams, kuriuos supa žiedinės savivaldybės. Pavyzdžiui, šalia Vilniaus turime Avižienius ir kitas vietoves, kai kur net riba tarp Vilniaus miesto ir rajono nėra tokia aiški. Todėl šį draudimą gal būt reikėtų tikslinti, numatant galimybę vykti ir į kaimyninę savivaldybę, nes žmonės patys to nenorėdami gali tapti pažeidėjais“, – teigė ekonomistas.
Lietuvoje nuo trečiadienio bus uždaryta dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių, uždraustas kontaktinių paslaugų teikimas. Toliau galės dirbti vaistinės, veterinarijos, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvės. Jose vienam asmeniui turi būti suteikiamas 10 kvadratinių metrų plotas. Veikti taip pat galės internetinės prekybos prekių atsiėmimo vietos.
