Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, smuko 3,7 proc., o palyginti su pirmuoju – 5,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.
„Nepalyginamai geresnės ir nustebino turbūt visus ekonomistus ir ypač kontrastas didelis su Europos Komisijos prognozėmis, visa istorija jų (...) Dabar auga tikimybė, kad apskritai galime nekristi šiais metais, kas skamba galbūt ganėtinai keistai ir man pačiam. (...) Tikrai gali būti, kad bendrą metinį rezultatą mes turėsime netgi teigiamą“, – BNS sakė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž.Mauricas.
„Tai būtų toks neįprastas reiškinys, kad didžioji dalis pasaulio papultų į recesiją, o Lietuva – ne“, – pridūrė jis.
Jis linkęs sutikti su statistikų vertinimu, kad dabartinė krizė neatrodo tokia gili, kaip 2008-2009 metų, tačiau, pasak jo, dar ankstoka vertinti, ar krizė jau baigėsi. Jo teigimu, svarbu, kad artimiausiu metu nebūtų perdėto ir nepagrįsto gąsdinimo ar apribojimų verslui – šiuo atžvilgiu Lietuva rodo gerą pavyzdį.
„Tų gąsdinimų aš nematau ir tikiuosi, kad jų nebus, kad štai, galimai „uždarysime vėl verslus“ ir panašiai, kas vyksta iki šiol ypač Ispanijoje, dalinai Italijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Lietuva tuo požiūriu yra išskirtinė ir manau, kad reikėtų tą išskirtinumą išlaikyti“, – sakė ekonomistas.
Kita vertus, Ž.Mauricas perspėja, kad valstybė turi atsakingai elgtis su milijardinėmis paskolomis ekonomikai skatinti, nes gali pasiekti atvirkštinį efektą.
„Tuos pinigus, kuriuos suplanavę išleisti ekonomikos skatinimui, gelbėjimui, manau, tų pinigų reiktų neleisti tiek, nes poreikis jų mažėja, o tas leidimas gali lemti ir išaugusią korupciją, infliaciją ir ekonomikos išbalansavimą. Manau, kad laiku pradėti ekonomikos skatinimą svarbu ir lygiai taip pat svarbu laiku pabaigti“, – kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Statistikos departamento teigimu, antrąjį ketvirtį neigiamos įtakos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo (krito 2 proc.), pramonės (1,01 proc.), profesinių, mokslinių ir techninių, administracinių ir aptarnavimo (0,95 proc.) įmonių veikla.
