„Vilties metai“
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pirmiausiai apžvelgė ekonomikos situaciją pasaulyje ir kaip ji veikia nekilnojamojo turto (NT) sektorių.
Jis konstatavo, kad šiuo metu Europos Sąjungos ekonomikoje – stagnacija, JAV situacija yra geresnė, o Kinijoje – prasčiau.
„Šiuos metus pavadinčiau šviesos tunelio gale metais, nes yra daug lūkesčių dėl palūkanų normų sumažėjimo. Buvo tikimasi, kad jos sumažės pavasarį, dabar – kad vasarą. Tikimasi ekonomikos atsigavimo.
Jei euro zona, Lietuva praktiškai stagnavo, mes praėjusiais metais net kiek į minusą nuėjome, tai šįmet tikimasi, kad ir kuklaus, bet ekonomikos augimo – 1–2 proc. Tikimasi, kad karo frontuose tarp Europos ir Rusijos sulauksime gerų naujienų“, – ekonomikos situaciją apžvelgė Ž.Mauricas.
Pasak jo, viename iš frontų gerų naujienų jau turime – energetikos situacija pakankamai gera. „Gamtinių dujų ir elektros kainos krenta, o pavasarį tikimasi, kad jos dar bus mažesnės. Tai leis palaikyti bendrą žemesnę infliaciją“, – pastebėjo ekonomistas.
Tačiau, Ž.Maurico teigimu, ekonominiame fronte situacija prasta, nes į Rusiją prekės, kurios iš Europos, kitų demokratinių valstybių ten nepatenka tiesiogiai, į ją patenka „per aplinkui“.
„Pagrinde iš Kinijos, kurios reeksportas į Rusiją net didesnis nei pačios Kinijos eksportas. Kariniame fronte situacija nėra džiugi, bet Vakaruose yra kažkiek susiimta, paramos yra kiek daugiau. Reikia tikėtis, kad jos bus dar daugiau. Reikia tikėtis, kad šviesa tunelio gale ateis ne pavasarį, o galbūt vasarą. Šie metai – vilties metai, kad viskas keisis į gera“, – vylėsi ekonomistas.
Pasak jo, tai, kad ekonominė situacija gerėja, rodo ir besistabilizuojanti infliacija, dviženkliu skaičiumi augančios pajamos, didėjanti gyventojų perkamoji galia, žemas nedarbo lygis, itin geri gyventojų lūkesčiai.
Vis dėlto galimos ir ne tokios optimistinės nuotaikos.
Todėl reikėtų stebėti ir vyksiančius prezidento rinkimus JAV.
Pasak Ž.Maurico, didesnė tikimybė, kad JAV rinkimus laimės Donaldas Trumpas. „Jis labiausiai nenuspėjamas. Neaišku, ką jis darys su Kinija, Europa, karu Ukrainoje, įsipareigojimais NATO. Čia – didžiausia grėsmė“, – pažymėjo jis.
Anot Ž.Maurico, tam tikras neapibrėžtumas sukelia svyravimų – žmonės pajaučia juos per padidėjusias kainas.
„Taip verslai siekia apsidrausti dėl galimų ateities svyravimų. Jie užsideda saugumo dedamąją, kurią susimokame mes visi. Eidami į parduotuvę ar pirkdami nekilnojamąjį turtą susimokame už geopolitinį neapibrėžtumą.
Bet natūralu, jei esi prekiautojas ir importuoji iš Kinijos, negali būti tikras, kas bus atėjus D.Trumpui. Galbūt jis milžiniškus akcizus įves, galbūt žaliavų rinkose kitas jo sprendimas sukels turbulencijas“, – kalbėjo ekonomistas.
Vis dėlto, pasak jo, atėjus D.Trumpui nereikėtų tikėtis drastiškų supurtymų.
EURIBOR turėtų nusistovėti ties 2,5 proc.
Ekonomistas prognozavo, kad bazinės palūkanų normos bus pradėtos mažinti birželį. Pasak jo, EURIBOR, reaguodamas į rinkos lūkesčius, pamažu krinta jau dabar.
Pasak Ž.Maurico, finansų rinkos tikisi, kad EURIBOR šių metų pabaigoje kris žemiau 3 proc. „Tai pajustų nemaža dalis gyventojų“, – pastebėjo ekonomistas.
Tačiau, anot jo, į „super pigių pinigų erą, kai palūkanos siekė 0 proc., negrįšime“.
„Rinkos tikisi, kad kitąmet turėtų nusistovėti ties maždaug 2,5 proc. Grubiai tariant, palūkanos gali sumažėti beveik perpus, lyginant su pačiu piku“, – taip pat dėstė ekonomistas.
Kiek tuomet gyventojams sumažėtų paskola?
„Dažna paskola šiuo metu yra apie 100 tūkst. eurų. Jei palūkanos piko metu buvo virš 6 proc., net 6,5 proc., tai – 6500 eurų per metus. O, tikėtina, kitais metais, jei dar bus persifinansuojama, marža sumažės, EURIBOR sumažės, bus apie 4000 eurų. Grubiai skaičiuojant – trečdaliu sumažės nuo paties piko“, – skaičiavo Ž.Mauricas.
