„Nė vienas centas (VIAP lėšų – BNS) nebus sugrąžintas nei „Orlen“, nei „Achemai“, nei „Lifosai“, nei kitom kompanijom, kurios skolingos VIAP mokėjimus. Visų šitų įmonių skola siekia 34 mln. eurų (penkių įmonių skola rugsėjo pabaigoje 34,8 mln. eurų – BNS). Manau, bus sėkmės istorija Lietuvai, jeigu dėl dalyvavimo šioje sistemoje šios įmonės susimokės VIAP skolą“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė Ž.Vaičiūnas.
„Taip, tai yra atviras klausimas, ar jos susimokės, bet jei nesusimokės, jos tos lengvatos negaus“, – pridūrė jis.
Ministras kartojo, kad nuo 2020 metų pradedama taikyti sistema leidžia didinti šalies investicinės aplinkos patrauklumą, nedidinant elektros kainos likusiems vartotojams.
„Ši sistema startuoja 2020 metais, pirmieji mokėjimai bus daromi rudenį, tai reikštų, kad įtaka 2021 metų elektros kainai, jei dalyvautų visos 39 įmonės, kurios sudarė tokias sutartis ir jei jos sumokės VIAP skolą, būtų 0,1 cento (tiek padidėtų kaina – BNS)“, – kalbėjo energetikos ministras Ž.Vaičiūnas.
Jo teigimu, jeigu didžiosios įmonės iki kitų metų liepos nesusimokės VIAP skolos, jos negalės dalyvauti schemoje ir susigrąžinti dalies VIAP mokesčio, tuomet elektros kaina didėtų 0,04 cento – maždaug 20–100 kartų mažiau nei metiniai pokyčiai elektros rinkoje.
Trijų daugiausia energiją vartojančių įmonių skola susidarė nuo 2011 metų, įmonės jos nemokėjo, nes ginčijo mokestį teismuose. „Achema“ rugsėjo pabaigoje turėjo apie 11,6 mln. eurų, „Orlen Lietuva“ – apie 12,5 mln. eurų, o „Lifosa“ – 10,5 mln. eurų, „Dirbtinis pluoštas“ – 110 tūkst. eurų, „Dainavos elektra“ – 81 tūkst. eurų VIAP įsiskolinimą, rodo „Baltpool“ duomenys.
Pagal naują schemą energijai imlios pramonės įmonės galės susigrąžinti dalį už praėjusius kalendorinius metus sumokėtos atsinaujinančių energijos išteklių VIAP kainos, tačiau su sąlyga, kad nebus skolingos VIAP biudžetui bei sutaupytas lėšas investuos į energiją taupančias priemones ir plėtrą.
Pasak Ž.Vaičiūno, Europos Sąjungoje tokią lengvatą taiko 12 šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją, Čekiją, Vokietiją, Prancūziją.
Tokios įmonės už per metus suvartotą elektros kiekį, viršijantį 1 GWh, galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos, susijusios su elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių. Schema galios iki 2029 metų.
Sutartis dėl 2019 metais sumokėtos VIAP kainos dalies susigrąžinimo pasirašė 39 įmonės. Visos jos kartu suvartoja 2 TWh elektros per metus, todėl iš VIAP biudžeto jos galės susigrąžinti iki 15,5 mln. eurų, BNS pranešė ministerija.
Pasak Ž.Vaičiūno, Europos Sąjungoje tokią lengvatą taiko 12 šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją, Čekiją, Vokietiją, Prancūziją.
Ministras priminė, kad paramos schemai pernai pritarė Seimas, o šį sausį ją suderino Europos Komisija. Vasarį konkrečiai jos tvarkai pritarė Vyriausybė.
