 |
| Gedimino Savickio/BFL nuotr./Linas Balsys |
„Tokie sprendimai neturi būti priimti skubotai. Sprendimai turi būti priimti visų Lietuvos žmonių, turi vykti plati, atvira ir sąžininga diskusija“, – sakė Lietuvos žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys.
Jo teigimu, akivaizdu, kad VAE nepadidins Lietuvos energetinės nepriklausomybės: „Turint atominę, visi kiti energijos generavimo pajėgumai netenka prasmės. Dar močiutė mokė nedėti kiaušinių į vieną krepšį“, – kalbėjo L.Balsys.
 |
| zaliasis-sajudis.lt nuotr./Juozas Dautartas |
Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininkas Juozas Dautartas teigė, kad vietoje branduolinės reikėtų rinktis atsinaujinančią energetiką, kurios vystymasis dabar „yra užslopintas“.
„Techninių projektų, kurie visiškai saugūs, nėra. Visi taip kalbėjo, ir Černobylio, ir Fukušimos statytojai“, – kalbėjo J.Dautartas.
Ekologinės bendrijos „Atgaja“ pirmininkas, energetikas ir „žaliasis“ Saulius Pikšrys akcentavo, kad VAE projektas bus nenaudingas ekonomiškai.
„Sprendimas buvo politinis, o ne priimtas vadovaujantis ekonomine logika. Ignalinos elektra buvo pigi, nes tai buvo Sovietų Sąjungos palikimas“, – sakė S.Pikšrys.
VAE esą atsipirks tik maždaug per 60 metų, nors įprastai elektrinės atsiperka per 20–25 metus.
Be to, iki šiol nėra išspręsta problema, kur dėti sunaudotą branduolinį kurą.
Lietuvos ir Japonijos žalieji aktyvistai dar gruodžio mėnesį parašė prašymą abiejų šalių Vyriausybėms, Lietuvos strateginiam partneriui „Hitachi-GE“ ir Japonijos Tarptautinio bendradarbiavimo bankui (JBIC) reikalaudami sustabdyti Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimą bei šiuo klausimu surengti referendumą.
Kreipimąsi Lietuvoje pasirašė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Žaliųjų sąjūdis, Lietuvos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos. Po tokiais reikalavimais pasirašė ir Japonijos branduolinės energetikos opozicionieriai.
Prašo riboti energetikos įmonių pelnus
Lietuvos žaliųjų sąjūdis taip pat kreipėsi į Dalią Grybauskaitę, premjerą Andrių Kubilių, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kad jie neleistų energetikos įmonėms dirbti neribojant savo pelnų.
„Atsisakius pelno normos ribojimo elektros perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugoms, natūralios monopolijos sąlygomis dirbančioms įmonėms iškyla politinio valdžios spaudimo grėsmė nuolat didinti savo kainas“, – rašoma pareiškime.
Šių metų biudžete numatytos didesnės pajamos ir valstybės įmonių dividendų, „žaliųjų“ teigimu, reikštų tik viena – didesnę kainų naštą elektros vartotojams.
Priminsime, kad parlamentas sausio 17 dieną priėmė Energetikos įstatymo pataisas, numatančias neberiboti energetikos įmonių pelno. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymo dar nepasirašė.
