„Ateidamos į biržą bendrovės deklaravo siekį dirbti skaidriai ir siekti naudos visiems akcininkams. Nuo šių metų pradžios įsigalioję žemės įsigijimo apribojimai bei siūlomi papildomi saugikliai legalią plėtrą padarys neįmanoma, todėl bus žalingi keliems tūkstančiams smulkiųjų akcininkų ir visai Lietuvos kapitalo rinkai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, tiek „Linas Agro Group“, tiek „Agrowill group“, tiek „Invaldos LT“ investicijų turinti „Litagra“ didesnę dalį dirbamos žemės nuomojasi. Žemės savininkams nusprendus parduoti žemę, šios bendrovės pagal įstatymą negalės jos įsigyti, todėl jų dirbamus plotus gali perimti smulkesni ūkininkai, valdantys mažiau nei 500 hektarų, arba turimas žemes išskaidę tarp šeimos narių.
V. Rūko teigimu, pataisos legaliam verslui draus investuoti ir plėstis. „Mažuose ūkiuose nevengiama vokelių, jie taip pat yra mažiau efektyvūs, todėl dirbtinėmis priemonėmis privertus ūkius dar smulkėti, mažėtų Lietuvos eksporto pajamos“ , – teigė V. Rūkas.
Anot jo, baimės, kad į Lietuvą atskris krūva užsieniečių ir supirks žemę yra nepagrįstos vien dėl to, kad Lietuvoje praktiškai nėra koncentruotų žemės plotų – vidutinis ūkio dydis yra mažesnis nei 10 hektarų.“ Ko gero, smulkesni žemės plotai yra tik Indijoje“, – sakė V. Rūkas.
Lietuvoje grūdinėmis kultūromis 2013 metais buvo apsėta apie 1,255 mln. hektarų žemės. Priešingai nei kituose sektoriuose, kur dominuoja užsienio kapitalas, koncentracija žemės ūkyje nėra didelė – stambiausi žaidėjai turi vos 1-2 proc. rinkos.
