Žemės ūkio ministerija šiemet pabaigė net keturis viešuosius pirkimus, skirtus viešinimui – pagal juos prisipirko po 36 centus kainuojančių „klikų“ iš paieškos svetainių, 18 tūkst. eurų įkainotų reportažų filmavimo, sunkiai suvokiamos sumos skirtos straipsnių rengimui, turiniui internete.
Ekspertų manymu, už tokias paslaugas ministerija galėjo permokėti net iki kelių kartų. Visais atvejais pasirašytos sutartys su didžiausią kainą pasiūliusiais konkursų dalyviais. Kol ministerijos reikalavimai neįkandami rinkos lyderiams, laimi smulkios įmonės, turinčios vieną darbuotoją ar veikiančios kituose sektoriuose.
Laimėjo brangiausiai paslaugas pasiūlę dalyviai
Nuo metų pradžios ŽŪM pasirašė 4 sutartis už pusšešto milijono eurų dėl viešinimo paslaugų per artimiausius kelius metus. Visus konkursus laimėjo didžiausią kainą pasiūlę dalyviai, kadangi kitų kompetencija neatitiko išsikeltų reikalavimų, rodo Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys.
Didžiausią „kumpį“ – net 3,8 milijonų eurų sutartį trejiems metams – nutvėrė vos vieną darbuotoją teturinti įmonė „Informacijos vadybos agentūra“, į pagalbą pasitelkusi 15 darbuotojų turinčią „Gomedia“ agentūrą.
Didžiausią „kumpį“ – net 3,8 milijonų eurų sutartį trejiems metams – nutvėrė vos vieną darbuotoją teturinti įmonė „Informacijos vadybos agentūra“, į pagalbą pasitelkusi 15 darbuotojų turinčią „Gomedia“ agentūrą. Šis konsorciumas konkursą laimėjo be konkurencijos – nors konkurse ir dalyvavo antras dalyvis, siūlęs penktadaliu mažesnę kainą. Jis buvo iš konkurso išmestas dėl netinkamos kvalifikacijos.
Dėl šio pirkimo skaidrumo abejones dar pernai lapkritį viešai išsakė Ryšių su visuomene agentūrų asociacija (RSVA), kuri išnagrinėjusi konkurso sąlygas vertino, kad sąlygos gali riboti konkurenciją, manipuliuojant reikalavimais konkurso dalyviams.
Dabar pasibaigus konkursui ŽŪM gauti įkainiai stulbina specialistus: vieno vartotojo atvedimas iš „Google“ ar analogiškos sistemos (vadinamasis „klikas“) kainuos 36,3 euro cento su PVM, o tokių „klikų“ nupirkta net 400 tūkstančių vienetų už 145 tūkst. eurų per metus.
„Facebook“ ar kitų socialinių tinklų „klikai“ kainuos po 24,2 cento, tam skirta 14,5 tūkst. eurų per metus.
Mes įrodėme, kad ir mažesniems laimėti įmanoma, nes tie konkursai vyksta labai skaidriai, – teigė konkursą laimėjusio konsorciumo vadovė Imandra Daukšienė.
ŽŪM optimizuos savo svetaines paieškos varikliams (SEO) pagal 130 reikšminių žodžių už 94,4 tūkst. eurų per metus. Įrašai socialiniame tinkle, kurie bus adaptuoti pagal kitą informaciją, kainuos po 96,8 euro už vienetą, taip bus išleista 51 tūkst. eurų per metus.
Už vieną straipsnį, kurie rinkoje įprastai kainuotų apie 250 eurų, ŽŪM mokės minimalų atlyginimą – 400 eurų prieš mokesčius. Dar kartą 150 eurų bus mokama už straipsnių adaptavimą.
Kol rinkoje įkainiai vertinami kaip „kosminiai“, pati ŽŪM ginasi, kad gauti įkainiai panašūs kaip ir anksčiau. Sutartis ministerija galės naudoti pagal poreikį. O patys pirkimo laimėtojai tikina laimėję sąžiningai ir skaidriai.
RSVA: permokėta nuo 50 proc. iki 10 kartų
Ryšių su visuomene agentūrų asociacija (RSVA) dar pernai lapkritį, vos tik buvo paskelbtos konkurso sąlygos, išplatino viešą pranešimą, kuriame teigia, kad ŽŪM konkursas yra galimai neskaidrus.
„Išnagrinėję sąlygas, konstatavome, kad ŽŪM ne skatina potencialius dalyvius teikti konkursinius pasiūlymus, kad įsigytų kuo kokybiškesnę paslaugą už mažesnę kainą, bet pernelyg aukštai iškėlusi kvalifikacinę kartelę dirbtinai mažina konkurenciją. Mūsų nuogąstavimai pasitvirtino. Šiandien matome faktą, kad didžiausią per pastaruosius metus valstybinį konkursą laimėjo konsorciumas, kuriam vadovauja vieną darbuotoją turinti įmonė“, – 15min teigia RSVA tarybos pirmininkė Romualda Stonkutė.
RSVA tarybos narys Paulius Tamulionis, 15min prašymu peržvelgęs ŽŪM pirkime gautus įkainius, buvo priblokštas – rinkoje tas pačias paslaugas būtų galima gauti nuo 50 procentų iki 5 kartų pigiau, nei mokės ŽŪM.
„Jau pirmos pozicijos – teksto nuo 1500 iki 4000 spaudos ženklų parengimo – kaina yra 400 eurų (be PVM). Na, kaip vieneto kaina būtų normali, tačiau vertinant tai, kad užsakomi 366 vienetai, 36 mėn. trukmės sutartis, tokios paslaugos, esant realiai konkurencijai konkurse, sumažėtų iki 50 proc. Vien čia užsidėtas koks 50 proc. antkainis. Tuo labiau kad kitoje eilutėje numatyta paslauga – pasikartojančios informacijos adaptavimas, čia bus mokama dar 150 eurų“, – įkainių lentelę apžvelgia P.Tamulionis.
RSVA apklausė rinkoje veikiančius skaitmeninės komunikacijos dalyvius ir vertina, kad ŽŪM gauti įkainiai yra nuo 2 iki 3 kartų didesni.
„Atliktas rinkos tyrimas atskleidė, kad SEO paslauga kainuotų iki 2200 eurų per mėnesį vietoje nurodytos 6500 eurų sumos, reali „Google Search“ paspaudimų kaina būtų iki 0,20 euro, o ne 0,30 euro, o socialinių tinklų paslaugos kaina sudarytų iki 0,10 euro, o ne 0,20 euro“, – teigia P.Tamulionis.
Lyginama, kad SEO paslauga mėnesiui už 6500 eurų yra taikoma nebent didžiausioje konkurencinėje aplinkoje, pavyzdžiui, tokioje veikia greitųjų kreditų bendrovės.
Dviprasmiški įkainiai
R.Stonkutė pastebi, kad įkainiai, už kuriuos perkamos komunikacijos paslaugos, suformuluoti dviprasmiškai, paliekant galimybę manipuliuoti kainomis – perkant pigesnę paslaugą gauti apmokėjimą pagal brangesnės paslaugos įkainį.
Pavyzdžiui, vaizdo klipams televizijose transliuoti pateikiamas vienas sekundės įkainis, o pagal perkančiosios organizacijos poreikį galima transliuoti ir ryte, ir per pietus, ir vakare, t.y. brangiausiu laiku. Taip sudaroma galimybė permokėti už paslaugą iki 10 kartų.
Vaizdo klipo kūrimą ir transliavimą ŽŪM perka pagal vienos sekundės įkainį, nors vaizdo produktai gali būti skirtingi – 180 sekundžių arba 900 sekundžių. Tam, pasak RSVA atstovės, turėtų būti skirtingų kainų pozicijos.
„Žemės ūkio srities komunikacijai SEO per 36 mėn. numatyta išleisti 234 tūkst. eurų, „Google“ paieškos paslaugoms – 435,6 tūkst. eurų. Tai yra sunkiai komercine nauda pagrindžiamos sumos. Šio konkurso kainas puikiai iliustruoja 720 sekundžių, t.y. 12 minučių animuoto vaizdo klipo, kaina – 22680 eurų. Pirmiausiai kyla didelė abejonė, kas žiūrės 12 minučių ilgio klipus? Be to, kaina sunkiai pagrindžiama, jei nėra aktorių, scenų, kitų brangių tikro filmo atributų“, – teigiama jos komentare.
RSVA patikina, kad konkurso rezultatas neišsklaidė abejonių, o tik jas patvirtino – paslaugų pirkimas vyksta nesivadovaujant nei gerąja pirkimo praktika, nei elementaria verslo logika, o už paslaugas bus galimai permokėta.
„Paskelbus laimėtoją, aiškėja daugiau šio neskaidriai organizuoto konkurso aplinkybių. Nors konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad maksimali pirkimo vertė siekia 1,043 mln. eurų, paaiškėjo, kad ši suma nurodyta tik metams, o sutartis pasirašyta su galimybe pratęsti du kartus, tad bendra sutarties suma gali viršyti 3 mln. eurų“, – pastebi R.Stonkutė.
ŽŪM teisinasi: įkainiai panašūs kaip ir anksčiau
Ministerijos 15min pateiktame atsakyme aiškinama, kad ES valstybės narės privalo skelbti ir teikti informaciją apie nacionalinės strategijos planus, kaimo plėtros programas ir Bendrijos įnašą.
Todėl šiemet atlikti pirkimai pasitarnaus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos priemonių viešinimui, operatyviam informacijos teikimui visuomenei apie programas, jų tikslus ir teikiamas galimybes, naudą ir kt.
„Viešinimo poreikis buvo ir anksčiau. Per pastaruosius 12 metų yra įgyvendinta daug informavimo kampanijų, kurių apimtys pakankamai didelės. 2016 m. kovo mėn. buvo pasirašyta panaši sutartis, kurios pirkimo sutarties vertė per 24 mėn. – 2,39 mln. eurų. Ši sutartis baigėsi 2017 m. kovo mėn.“, – teigiama ŽŪM komentare.
Įkainiai yra panašūs kaip ir anksčiau įvykdytose sutartyse, – aiškina ŽŪM.
Ministerija pažymi, kad dauguma šiemet sudarytų sutarčių turėjo būti pasirašytos 2017 m., tačiau dėl užsitęsusių pirkimo procedūrų tai padaryta tik šiemet.
„Įkainiai yra panašūs kaip ir anksčiau įvykdytose sutartyse. Vykdant rinkos tyrimą buvo atsižvelgta į viešai skelbiamas kainas, įvykdytų sutarčių įkainius, planuojamus preliminarius paslaugų kiekius. Ministerija vertino pateiktos informavimo kampanijos visumą pagal sąlygose numatytus vertinimo kriterijus. Pažymėtina, kad šiame konkurse kaina tesudarė 40 proc. pasiūlymo vertės“, – aiškina ŽŪM.
Tačiau 2016 m. vykusiame konkurse konkuravo keturi konsorciumai, kurių pasiūlytos kainos buvo gana panašios, o atmestas buvo tik vieno dalyvio – penktasis – pasiūlymas. 2016-aisiais viešinimo konkursą laimėjo UAB „Creator“ ir UAB „CARAT“. 15min neturi galimybės palyginti buvusių ir esamų įkainių, kadangi 2016 m. įkainių informacija ŽŪM dokumentuose uždengta.
Ministerija patvirtina ypatingą dėmesį skyrusi internetinei komunikacijai.
„Optimizavimo (SEO) paslaugos reikalingos, siekiant įgyvendinti šiuolaikinę informacijos kampaniją naudojant paieškų sistemą. Manome, kad raktiniai žodžiai padės užtikrinti efektyvią informacijos sklaidą“, – teigiama komentare.
Pasak ministerijos, susidomėjimą konkursu išreiškė 16 įmonių, galutinius dokumentus pateikė du dalyviai. Pirmojo kaina (metams) – 1,25 mln. eurų, o antrojo – 1,09 mln. eurų su PVM.
„Komisijai ir ekspertams vertinant techninius duomenis antrasis pasiūlymas surinko mažiausiai vertinimo balų. Atplėšus voką taip pat paaiškėjo, kad antrasis pasiūlymas taip pat neatitinka pirkimo sąlygų, todėl buvo atmestas“, – komentuoja ministerija.
Kvalifikaciniai reikalavimai, anot ŽŪM, nustatyti vadovaujantis įstatymais ir patirtimi.
„Patirtis rodo, kad įgyvendinant sutartis, tiekėjams nepavyksta tinkamai ir laiku suprasti perkamų paslaugų tematikos. Tiekėjams dėl prasto turinio suvokimo ir valdymo nepavyksta visa apimtimi įgyvendinti sudarytų sutarčių, nes perkamų paslaugų tematika yra susijusi su socialiniu-ekonominiu poveikiu šalies ekonomikai“, – rašoma komentare ir tikinama, kad reikalavimai neribojo konkurencijos.
Konkurso laimėtoja: mes įrodėme – konkursai skaidrūs
Komunikacijos paslaugas ŽŪM teiksiančios „Informacijos vadybos agentūros“ įkūrėja ir vienintelė darbuotoja Imandra Daukšienė patikina, kad pajėgs įgyvendinti sutartį, kurios apimtis gerokai viršija laimėjusių įmonių apyvartas.
„Taip, aš manau, kad sugebėsime, mes atitikome ir techninius reikalavimus, surinkome stiprių profesionalių specialistų komandą, ir tikimės puikiai įgyvendinti šio konkurso reikalavimus, net tuo neabejojame“, – 15min teigė I.Daukšienė.
Ji patikina, kad darbus atliks įmonės specialistai.
„Žinokite, dirbame mes, esame ir kūrybininkai, ir mes dar turime partnerius. Bendradarbiaujame ir su partneriais, ir yra mūsų darbuotojai, mes prie projektų surenkame profesionalius žmones ir dirbame pagal autorines sutartis“, – sakė I.Daukšienė.
Ji tikina, kad ŽŪM pasiūlyti įkainiai nėra per dideli.
„Tai yra parengta koncepcija, mes ją pateikėme ŽŪM konkurse, viešajam konkurse. Kaip suprantu, buvo komisija, kuri svarstė, ir mūsų koncepcija atitiko, atitiko ir kainos koncepcija, ir nemanau, kad dabar reikėtų mums apie tai diskutuoti. Mūsų rezultatus, aš manau, pamatysite artimiausiu metu, tam turime metus, dabar vyksta labai intensyvus pasiruošimo laikotarpis“, – sakė I.Daukšienė.
Paklausta, kaip vertina situaciją, kad rinkoje veikiančios ryšių agentūros atsisakė dalyvauti ŽŪM konkurse dėl galimai neskaidrių reikalavimų, ji atrėžė, kad konkursas buvo skaidrus.
„Situaciją vertiname labai palankiai todėl, kad mes irgi iš kolegų ne kartą esame girdėję, kad paprastai konkursus laimi didžiosios agentūros, kad būna kažkokie susitarimai, dėl to jos ir laimi. Mes ir norėjome parodyti, kad tie konkursai skaidrūs ir gali laimėti ir mažesnės įmonės, jei jos labai gerai pasiruošia ir surenka profesionalią komandą. Mes įrodėme, kad ir mažesniems laimėti įmanoma, nes tie konkursai vyksta labai skaidriai“, – sakė I.Daukšienė.
Mažeikių „Santarvės“ laikraštis virsta komunikacijos agentūra
Dar vienu akibrokštu pasibaigė kitas ŽŪM viešasis pirkimas, skirtas rengti ir publikuoti informaciją šalies regioniniuose ir vietiniuose prenumeruojamuose laikraščiuose. Čia 3 komunikacijos agentūras nurungė verslininko Arūno Jarmoškos vadovaujamas Mažeikių „Santarvės laikraštis“, kuris pasiūlė pačią didžiausią kainą.
Visi kiti dalyviai, siūlę mažesnius įkainius – „Arena Media“, „Point media“ ir „VIP Viešosios informacijos partneriai“, neatitiko pirkimo sąlygų ir jų pasiūlymai buvo atmesti.
Pagal laimėtą pirkimą „Santarvės laikraštis“ organizuos užsakomųjų straipsnių rengimą ir publikavimą regioninėje žiniasklaidoje – sutarties vertė siekia 888,8 tūkst. eurų per dvejus metus, tai kelis kartus daugiau nei metinė laikraščio apyvarta.
Vieną straipsnį „Santarvėje“ darbuotojai rengs už 250–500 eurų, priklausomai nuo straipsnio ilgio, iš viso bus paruošta 78 straipsnių per metus, dar 41,4 tūkst. eurų atsieis administravimas. Straipsnių publikavimo paslaugas „Santarvės laikraštis“ pirks ir pats iš savęs – po 70 centų už kvadratinį centimetrą, tai didžiausias įkainis iš visų vietinių laikraščių.
Vasario 27 d. ŽŪM pabaigė ir dar vieną „Informacijos rengimo ir publikavimo nacionalinėje specializuotoje spaudoje paslaugų pirkimą“. Nors pirkimą laimėjo antrą didžiausią kainą pasiūlęs tiekėjas „Point media“, tačiau sutartis buvo pasirašyta su didžiausią įkainį pasiūliusia bendrove „VIP Viešosios informacijos partneriai“, kadangi laimėtoja atsisakė sutartį pasirašyti. Sutarties vertė – 513,8 tūkst. eurų. Du kiti dalyviai, siūlę mažesnes kainas, neatitiko ŽŪM pirkimo sąlygų.
15min „Point media“ vadovas Šarūnas Jasiukevičius paaiškino, kad bendrovė teikdama kainos pasiūlymą neįvertino sutartyje taikomų baudų – jei kuris nors straipsnis nepasirodytų, tektų sumokėti 20 tūkst. eurų. Todėl, anot jo, įvertinus mažą pelningumą sutartį atsisakyta sudaryti.
ŽŪM leidinių rengimo ir leidybos paslaugų pirkimą laimėjo viešoji įstaiga „Socialiai atsakingo verslo klubas“ ir UAB „Petro ofsetas“, kartu pasiūlę trečdaliu didesnę kainą (317,2 tūkst. eurų), nei UAB „Studio libre“ ir UAB „Prinsta“, kurios neatitiko pirkimo ir kvalifikacijos reikalavimų – pasiūlė netinkamą leidinių tekstų rengėją.
Reikalavimais abejojo ir RSVA, ir rinka
RSVA dar pernai lapkritį teigė, kad ŽŪM pirkimas yra vienas didžiausių, tačiau iškelti reikalavimai akivaizdžiai pertekliniai.
Mat ŽŪM kėlė labai specifinius reikalavimus: ir ilgametė (bent 5 metų) patirtis, rengiant publikacijas, TV ir radijo reportažus būtent žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, žuvininkystės tematika. Keltas reikalavimas būtinai pasiūlyti specialistą, kuris per pastaruosius 5 metus yra parengęs 7 autorines laidas, kurios transliuotos nacionalinių radijo programų laidose, konkrečiai nurodyta, net kokia turėjo būti laidų trukmė.
Vienas reikalaujamas specialistas turėjo būti dalyvavęs įvykdant bent vieną socialinį ekonominį tyrimą, susijusį su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa.
„Mūsų asociacijos nariai aktyviai domėjosi šiuo konkursu, buvo pasirengę skirti aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Tačiau atlikus rinkos tyrimą, paaiškėjo, kad pagal konkurso sąlygas reikiamų siauros kvalifikacijos specialistų yra vos keletas, jie susiję su ankstesniais šios ministerijos užsakymais, jau rezervuoti šiam konkursui“, – konstatavo R.Stonkutė.
Jau vykdant ŽŪM pirkimą tuos pačius nuogąstavimus kėlė ir tiekėjai, siųsdami ŽŪM klausimus.
„Prašome pateikti pagrįstą ir įtikinamą paaiškinimą, kodėl ir kuo remiantis yra reikalaujama, kad specialistas turi būti atlikęs būtent tokius kampanijų kiekius (ar sutarčių kiekius)? Prašome pagrįsti, kokiais kriterijais yra sprendžiama, kad tik toks specialistas, kuris yra įvykdęs jūsų Pirkimo sąlygose nurodytą kampanijų (ar sutarčių) skaičių, yra tinkamas?“, – tokius ir panašius klausimus ŽŪM uždavė konkurso dalyviai.
ŽŪM atsakymuose paprastai buvo pažymima, kad specifiniai reikalavimai konkurencijos neriboja.
Reikalaudama itin specifinės srities specialistų, ŽŪM tokių griežtų reikalavimų netaikė įmonių pajamoms – pakako, kad pajamos būtų ne mažesnės nei 300 tūkst. eurų, kai vien pagal sutartį laimėtojai per metus gautų daugiau nei milijoną eurų.
