Lietuvai svarbu plėtoti inovacijas ne tik aukštųjų technologijų sektoriuje. Daug pastangų dedama, kad jos patektų į žemės ūkio, maisto ir kitas tradicinės pramonės sritis. Pasauliniu mastu vyraujant itin konkurencingoms sąlygoms, Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonės turi diegti naujausias technologija ir , inovatyvius sprendimus, taikyti naujus gamybos metodus. Ūkio ministerija numato, kad inovacijos agroversle akivaizdžiai padidins darbo našumą, bus sukurta didesnė žemės ūkio sektoriaus produkcijos pridėtinė vertė, o vartotoją pasieks kokybiškesnis ir saugesnis maistas.
Ūkio ministerijos specialistų nuomone, žemės ūkio ir maisto pramonės įmonės turi atsižvelgti į besikeičiančius žmonių poreikius ir suprasti, kad be mokslininkų žinių ir išradimų, pažangos šioje srityje nepasieks, todėl turi glaudžiai bendradarbiauti su mokslininkais ir praktikoje taikyti naujausias technologijas.
Ūkio ministerijos specialistų nuomone, didžiulis maisto pramonės dėmesys šiuo metu skiriamas sveikatai palankių produktų gamybai ir technologijų, kurios leidžia pateikti kuo sveikesnį produktą vartotojui, taikymui.
Pavyzdžiui, vis aktualesniu tampa funkcionalusis maistas, tai produktai iš kurių gamybos metu pašalinami žalingi komponentai arba maistinės savybės papildomos kitais naudingais ir natūraliais maisto komponentais.
Funkcionaliųjų medžiagų panaudojimas maisto pramonėje yra ypač platus ir įvairus. Kurdamos aukščiausios kokybės, saugius, sveikatai naudingus ir novatoriškus produktus, Lietuvos įmonės neatsilieka nuo pasaulio tendencijų. Žemės ūkio ir maisto pramonės įmonės turi atsižvelgti į besikeičiančius žmonių poreikius ir suprasti, kad be mokslininkų žinių ir išradimų, pažangos šioje srityje nepasieks, todėl turi glaudžiai bendradarbiauti su mokslininkais ir praktikoje taikyti naujausias technologijas.
Kuria ekologiškas 
inovacijas
Šiaulių rajono ūkininkui Linui Šateikai, kaip ir kitiems maisto ir žemės ūkio produktų rinkos dalyviams, reikia nuolat prisitaikyti prie vis didėjančių reikalavimų gaminiams.
„Stengiamės, kad mūsų ūkyje būtų naudojama kuo mažiau cheminių junginių. Pavyzdžiui, pradėjome taikyti inovatyvias technologijas, leidžiančias ekologišku būdu dezinfekuoti daržovių sandėlius, nes cheminiuose dezinfekciniuose preparatuose yra chloro junginių“, – kalba L. Šateika.
Šiuo metu savo ūkyje L. Šateika išbando naują ozonatorių. Ozonas – stiprus oksidatorius, todėl yra geras dezinfekavimo ir sterilizavimo agentas, kuris gali neutralizuoti tiek virusinius, tiek sporinius teršalų šaltinius, kurių neįveikia kiti sterilizavimo metodai (pavyzdžiui, chloridiniai valikliai, balikliai, ultravioletiniai spinduliai ir kita).
Ozonas naudojamas žemės ūkyje, maisto pramonėje valant vaisius, daržoves, medicinoje, valant įranginius, buitinių ir pramoninių nuotekų valymo sistemose, baseinuose ir vandentiekiuose (Vakarų šalyse) ir daugelyje kitų sričių. Ozono technologijų kūrimo sritis gali tapti pavyzdžiu, iliustruojančiu, kaip inovacijų taikymas didina pridėtinę žemės ūkio sektoriaus vertę.
Bendrovė „Ozono centras “, kurianti ir gaminanti ozonatorius, pasinaudojusi 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos priemonės „Intelektas LT+“ lėšomis, įsirengė ozono poveikio tyrimo mokslinę laboratoriją, kuri skirta naujiems produktams ir metodikoms pritaikant ozoną kurti.
Inovatyvią „Ozono centro“ produkciją šiandien diegia Lietuvos ir užsienio žemės ūkio, maisto ir kitų sričių įmonės. R. Kuprys didžiuojasi, kad jo vadovaujamos bendrovės sprendimai savo unikalumu stebina net technologiškai pažangius Vakarų šalių verslininkus. „Mes nesame tradicinė įmonė, tad jeigu neinvestuotume į technologijų kūrimą, gamybą, mūsų bendrovė negalėtų vykdyti veiklos“, – reziumuoja direktorius. Būtent inovacijos „Ozono centro“ produkciją bei paslaugas daro patrauklias tiek Lietuvos, tiek Europos įmonėms.
Pažangių ir inovatyvių įmonių, ypač mažų ir vidutinių, veikiančių Lietuvos regionuose, skatinimas, yra vienas svarbiausių Ūkio ministerijos prioritetų 2014-2020 metų laikotarpiu.
Parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija ir MITA
