Kai kurie Lietuvos regionai yra apmirę, pagrindiniai darbdaviai juose – įvairios biudžetinės įstaigos. Nors dalis miestelių merdi, sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui, kiti žeria drąsias idėjas, pavyzdžiui, nebeveikiančioje atominėje elektrinėje atidaryti duomenų centrą arba kriptovaliutų kasyklą. Įvairiomis idėjomis apie regionų gaivinimą trečiadienio vakarą verslininkai ir ekspertai dalijosi Panevėžyje, iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ renginyje.
Atominės vietoje – kriptovaliutų kasykla
Lietuvos kanojininkas, olimpinis vicečempionas, dabar Visagino savivaldybės tarybos narys Jevgenijus Šuklinas Panevėžyje vykusios diskusijos metu pasakojo, kad, dar būdamas sportininkas, keliavo po visą pasaulį ir turėjo įvairių pasiūlymų, kurie būtų jam leidę ramiai ir be galvos skausmo gyventi pabaigus karjerą.
„Pasirinkau, ko gero, patį sunkiausią kelią“, – pasakojo J.Šuklinas, kuris be darbo savivaldybėje turi ir kitų reikalų, mat neseniai su bičiuliu atidarė prabangų restoraną Visagine „Rendez Vous“.
Pasak jo, didelė regionų problema yra tai, kad nei jų, nei Lietuvos užsienio investuotojai nežino. J.Šukliną labai pakerėjo „Google“ atstovo išsakyta mintis, kad geriausi duomenų centrai, kuriems dabar pasaulyje reikia labai daug vietos, yra uždarytos atominės elektrinės. Visaginas kaip tik turi tokią vietą visai pašonėje.
„Tokį turtą demontuoti ir skirti tam valstybės pinigus yra labai neprotinga. O dabar yra labai didelis poreikis duomenų centrų. Toks projektas Arizonoje jau vyksta. Mūsų elektrinė jau galėtų būti tik 7 sąraše. Būtume galingiausia. Mes turime peržiūrėti atominės elektrinės uždarymo strategiją, paskelbti tarptautinį konkursą ir taip sudominti tarptautines įmones“, – aškino J.Šuklinas.
Pasak jo, galimybe dirbti uždarytoje Ignalinos atminėje elektrinėje jau domisi du interesantai, kurie nori užsiimti kriptovaliutos kasimu.
„Domisi operatoriai, bet reikia palaikymo iš valstybės, lengvatų elektrai. Valstybė turi nuspręsti, ar skirti pinigus demontavimui, ar perskirstyti juos per lengvatas“, – kalbėjo J.Šuklinas.
Kurti verslą mažame mieste – lengviau
Mes nesigailime, kad išsirinkome mažesnį miestą, kuris galbūt netgi mažėja. Tikime, kad pradėti verslą mažesniame mieste yra lengviau, – kalbėjo A.Butautaitė.
Verslininkė Agnė Butautaitė į Panevėžį iš emigracijos grįžo visai neseniai – vos prieš metus. Čia ji įkūrė kavos namus „Kavos dėžutė“.
Verslą ji kuria mieste, kuris netrukus gali prarasti didmiesčio titulą, mat gyventojų skaičius sparčiai mažėja ir gali nutikti taip, kad netrukus Panevėžyje negyvens nė 100 tūkst. gyventojų. Tačiau tai jaunajai verslininkei – nė motais.
„Mes nesigailime, kad išsirinkome mažesnį miestą, kuris galbūt netgi mažėja. Tikime, kad pradėti verslą mažesniame mieste yra lengviau“, – kalbėjo A.Butautaitė.
Kalbėdama apie savo verslo pradžią, į valdžią ji aštrių kritikos strėlių nelaidė, nors pradedantieji verslininkai dažnai skundžiasi biurokratinėmis kliūtimis, pirmaisiais veiklos mėnesiais užgulančia didele mokesčių našta.
„Tu pats turi eiti ir daryti. Žmonės turi ne sėdėti ir ne burbėti, o eiti ir pristatyti save. (…) Verslo pradžioje nesusidūriau su tokiomis kliūtimis, kurios mane stabdytų“, – kalbėjo moteris.
Pasak jos, būtų galima skatinti mažų verslų, tarkime, kavinių kūrimąsi, paskiriant joms vieną didelę miesto aikštę ar gatvę. Be to, moteris pasigedo ir daugiau informacijos apie regionus.
„Turėtų kažkoks bendras portalas, platforma, kur miestas galėtų pasigirti, kad aš esu Panevėžys, aš turiu tiek gyventojų, kviečiu kurti pridėtinę vertę čia, kur aš galėčiau palyginti, ko ieškau – ar daug gyventojų? Gal kažko kito?“ – svarstė verslininkė.
Tuo metu Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Zabaliūnas siūlė išgryninti, kuo kiekvienas regionas ir Lietuva apskritai gali reklamuotis užsienyje. Pavyzdžiui, apie kaimo turizmą nereikėtų galvoti tik kaip apie patrauklų vietos turizmą – jį reikėtų reklamuoti ir užsieniečiams.
„Kaimo turizmas tampa labai įdomus užsienio keliautojams, nes pas mus per privataus turizmo sektorių yra galimybė turistui susitikti su vietos gyventoju, įsilieti į jo gyvenimo būdą. Lietuva yra vis dar šalis, kur kaime gali prabusti ir nieko nei pamatysi, nei išgirsi, nes yra aklina tamsa“, – kalbėjo vyras. Pasak jo, tyla ir ramybė Lietuvos kaime galėtų būti puiki vizitinė kortelė ir reklama užsienyje.
Siūlo patikrinti Lietuvos regionų pulsą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas diskusijoje pabrėžė, kad lengvų sprendimų nėra.
Galima būtų neperskirstyti pinigų tarp regionų ir palikti jiems tiek, kiek jie užsidirba. Bet kai kurie dar labiau numirtų, nei dabar. Kai kurie regionai yra numirę ir greičiausiai jau nebeatsigaus, – svarstė Ž.Šilėnas.
„Galima būtų neperskirstyti pinigų tarp regionų ir palikti jiems tiek, kiek jie užsidirba. Bet kai kurie dar labiau numirtų, nei dabar. Kai kurie regionai yra numirę ir greičiausiai jau nebeatsigaus. Mokesčių palikimas būtų viena iš paskatų, dėl ko vertėtų stengtis. Tai išgrynintų, kuri Lietuvos dalis dar yra gyva, o kuri jau nebe“, – aiškino laisvosios rinkos atstovas.
Pasak jo, negali būti visi regionai bitkoinų ar duomenų centrais. Negali visi reklamuotis ir kaip ekologinių turizmų centrais, nors ekologinį turizmą reklamuoja daug savivaldybių.
„Yra vienas užakęs upelis, nuvirtęs medis. Palikim taip, užsieniečiams taip patinka, – vietos valdžių strategiją ironizavo Ž.Šilėnas. – Dalyje miesto strategijų yra užkoduotas nieko nedarymas.“
