Žinia būsimiems pensininkams: nei „Sodra“, nei pensijų fondai nepadės

Dalyvauti antros pakopos pensijų fonde apsimoka tik tuomet, jei uždirbame labai daug – bent jau 7–8 tūkst. Lt per mėnesį. Jei jūsų atlyginimas nesiekia ir kelių tūkstančių, skirti dalį savo „Sodros“ mokesčio privačiam pensijų fondui neapsimoka – „Sodros“ išmokama pensija sumažės, sukauptos sumos užteks nebent geram kompiuteriui nusipirkti, o jei gausite išmokas periodiškai, dėl infliacijos santaupos praras vertę.

Nors valstybė įsipareigoja kaupiančiuosius skatinti papildomai, ji tam pinigų neturi. Tai reiškia, kad papildomai būsimiems pensininkams skiriamą sumą reikės iš kažkur paimti, galbūt – pasiskolinti. Bet kokiu atveju, tai bus papildoma našta mokesčių mokėtojams, tai yra, tiems patiems darbuotojams, iš kurių sumokamų mokesčių gyvena dabartiniai pensininkai.

Santaupas grauš infliacija

Privačių pensijų fondų sistema Lietuvoje veikia vos dešimtmetį. Todėl dabar į pensiją išeinantys žmonės gauna nedideles, dažniausiai kelis tūkstančius litų siekiančias, vienkartines išmokas. Tuos pinigus kiekvienas leidžia kaip išmano – perka televizorių, kelionę, atiduoda anūkams.

Tačiau tie, kurie pinigus kaups ilgiau nei dešimt metų ir į pensiją išeis, tarkime, 2040 metais, sukaups solidesnę sumą. Jei lėšos viršys 32 tūkst. Lt, žmonės negalės pasiimti savo sukauptų pinigų. Pensininkas privalės pasirašyti sutartį su gyvybės draudimo bendrove, kuri nuspręs, kokio dydžio išmoką paskirti.

Tokiu atveju kas mėnesį arba rečiau pensininkas su „Sodros“ išmoka gaus ir dalį sukauptų savo pinigų. Ir taip iki gyvos galvos.

Dr. Algirdas Bartkus, vienas tyrimo „Iššūkiai socialiniam draudimui: kartų, lyčių, ekonominių ir socialinių sluoksnių sąveika“ autorių, pabrėžia, kad antros pakopos pensijų fonduose sukaupta suma nėra apsaugota nuo infliacijos.

„Sodros“ pensija yra indeksuojama, tai yra, palaikoma pensijos perkamoji galia. Jeigu tau paskyrė pensiją, kuri sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tai visada maždaug ir gali nupirkti 44 proc. prekių, kurias gali nupirkti vidutinis dirbantis asmuo. Tuo metu kaupiant antroje pakopoje tam tikra dalimi sumažinama „Sodros“ pensija, ją atstoja arba vienkartinė išmoka, arba anuitetas (periodinis mokėjimas). Tas periodinis mokėjimas nėra indeksuojamas, tad tie pinigai praranda perkamąją galią. Tai yra, už tuos pinigus nusipirksite vis mažiau ir mažiau“, – sakė dr. A.Bartkus.

Tarkime, kad dabar jūs gaunate 200 Lt išmoką iš privačių pensijų fondų. Prognozuojant, kad artimiausius dešimt metų vidutinė metinė infliacija sieks apie 2,5 proc., po dešimtmečio už savo 200 Lt galėsite nusipirkti tik 160 Lt vertės prekių ar paslaugų. Kuo ilgiau gyvenate – tuo mažesni trupiniai iš privačių pensijų fondų jums nubyrės.

Tiesa, jei draudimo įmonei, su kuria pasirašėte sutartį dėl pensijos mokėjimo, gerai sekasi, bendrovė gali su jumis pasidalinti savo pelnu.

„Jeigu draudiko rezultatai yra geresni, nei jis planavo, jis dalį pelno atideda ir padidina būsimą pensiją. Tad tam tikra apsauga nuo infliacijos yra“, – sakė draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė.

Rita Nogė: „Jeigu draudiko rezultatai yra geresni, nei jis planavo, jis dalį pelno atideda ir padidina būsimą pensiją.“

A.Bartkaus teigimu, tam, kad sukauptumėte solidžią sumą senatvei, reikia itin kruopščiai pasirinkti pensijų fondą: „Laimės dalykas, kaip jums pavyks susirasti fondą. Jei rasite tokį, kurio grąža yra aukšta ir kur dirba profesionalūs investuotojai – gausite daugiau nei prarasite. Bet toks atvejis yra mažai tikėtinas. Dauguma pensijų fondų investuoja į akcijas, o tai yra labai rizikinga. Ekonomikos augimo laikotarpiu gali duoti labai didelius prieaugius, nuosmukio – nuostolį. Dėl to, pavyzdžiui, buvo nelaimė į pensiją išeiti 2008 metais.“

Jokios apsaugos

Jei kaupiate antros pakopos pensijų fonde, likus septyneriems metams iki pensijos jums fondo valdytojas pasiūlys rinktis konservatyvų fondą – tokį, kuris investuoja į indėlius, obligacijas, tai yra, saugiai. Jums bus pasakyta, kad reikia sumažinti riziką, kad išėjęs į pensiją gautumėte ne mažiau, nei sukaupėte.

Kai išeisite į pensiją ir būsite sukaupęs pakankamą sumą periodiniams mokėjimams, privalėsite pasirašyti sutartį su draudimo bendrove, kuri saugos jūsų pinigus ir jums kas mėnesį ar ketvirtį išmokės atitinkamą sumą priklausomai nuo jūsų santaupų dydžio. Tačiau iš tiesų bendrovė jūsų pinigų nesaugos – ji investuos juos.

Sutartyje, kurią jūs būsite pasirašę, nebus jokio saugiklio – įmonė neįsipareigos jums grąžinti jūsų santaupų savo nesėkmės atveju. Tiesa, yra kitų, taip pat prielaidomis grindžiamų, saugiklių.

„Draudimo įmonei, kuri saugo kapitalą, yra keliami griežti investavimo reikalavimai. Ji negali investuoti į labai rizikingas rūšis, tokias kaip nekilnojamas turtas, išvestinės priemonės ar panašiai. Šiuos dalykus reguliuoja ir prižiūri Lietuvos bankas. Draudimo įmonėms privalo turėti savo akcininkų kapitalo nenumatytiems įvykiams, rizikoms padengti. Minimalus reikalavimas – 3,5 mln. eurų“, – aiškino R.Nogė.

Taigi jūsų pinigai – lyg ir saugūs, tačiau garantijos nėra.

7–8 tūkst. Lt per mėnesį – tiek reikia uždirbti, kad būtų pelninga dalyvauti antros pakopos pensijų fonde.

Tiek „Sodros“ sistema, tiek privatūs pensijų fondai yra pažeidžiami makroekonominių, demografinių, politinių aplinkybių. Privatūs pensijų fondai susiduria su papildomomis rizikomis – jų valdytojai gali būti apgavikai, nesąžiningi ar tiesiog nekompetentingi.

Net jei fondai valdomi kompetentingai, dėl rinkų svyravimų nauda skirtingiems asmenims gali būti labai nevienoda – du tiek pat sutaupę asmenys gali likti su skirtingo dydžio pensijomis.

Dirbti, dirbti, dirbti

Lietuva turi kelias galimybes išgelbėti pensininkus nuo skurdo. Viena jų – panaikinti pensijas. Jei visi dirbtų, kol dar pajėgia, išnyktų didelė dalis išlaikytinių. Kita išeitis – sumažinti nedarbą. Daugiau dirbančiųjų – daugiau surenkama mokesčių, mažiau pašalpų gavėjų.

A.Bartkaus teigimu, valdžia, užuot kasmet skyrusi lėšų papildomai kaupimui, verčiau tuos pinigus investuotų.

„Reikia susikoncentruoti į strateginius tikslus (pavyzdžiui, euro įvedimą) ir nesiblaškyti po tokius niekniekius. Skolintis galima tik investicijoms. Reikia, kad smuktų nedarbas. Kuo bus mažesnis nedarbas, tuo lengvesnės bus darbuotojų derybos su darbdaviais dėl didesnio darbo užmokesčio“, – sakė mokslininkas.

Privatūs pensijų fondai reklamuojami iki galo neįvertinant ir visuomenės senėjimo pasekmių. Kuo mažiau dirbančiųjų, tuo mažiau prekių ir paslaugų yra sukuriama.

„Pinigų kiekis, kuris plūsteli per pensijų fondus į ekonomiką, yra siaubingai didelis. Rezultatas – infliacija, sumažinanti pinigų perkamąją galią. Ir pats išėjimas į pensiją gali būti problematiškas. Žmonių lėšos investuotos į kažkokius vertybinius popierius. Nuosavybės popierius reikia parduoti. Bet, jeigu dirbančiųjų yra mažai, tai ir šių vertybinių popierių paklausa yra menka, jie iškart praranda savo vertę. Kaupimas neišsprendžia visuomenės senėjimo sukeltų problemų“, – įspėjo mokslininkas.

Tačiau ne visi, dalyvaujantys antros pakopos pensijų fonduose, skursta. Vakarų šalių pensininkus įprasta įsivaizduoti keliaujančius, besidžiaugiančius senatve. Pensininkai ten iš tiesų gyvena geriau. Tik ne todėl, kad dalį socialinio draudimo mokesčių skiria privatiems pensijų fondams. Todėl, kad kaupia papildomai iš savo pinigų, tai yra, savanoriškai.

„Lietuviškų pensijų fondų (pokomunistinių pensijų fondų) nereikia tapatinti su pensijų fondo nuostata industrinėse vakarų valstybėse, tokiose kaip Vokietija, JAV. Tų pensijų fondų tikslas – padidinti savanorišką kaupimą senatvei. Mūsų pensijų fondai savanoriško taupymo nesukuria. Tik sudaroma iliuzija, kad žmogus papildomai atideda senatvei, bet iš tiesų jis neatideda nė cento“, – sakė A.Bartkus.

Rizikos neišvengsi

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigė, kad žmogus senatve turi rūpintis visą gyvenimą.

Pasak jos, kad ir kaip kauptume turtą, kiekvienai jo rūšiai būdingi tam tikri dėsningumai ir pavojai. Nėra tokio būdo, kuris leistų taupyti visiškai nerizikuojant. Pinigai praranda vertę dėl infliacijos, o investicijos gali nepasiteisinti. Net jei investuojama ne į vertybinius popierius, o, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą.

„Tikrai ne kiekvienas mūras stovės per amžius. Pirkti butą sename blokiniame name ir tikėtis, kad jis taps pajamų šaltiniu išėjus į pensiją, gali būti neprotinga“, – teigė J.Varanauskienė.

Galimybę gauti papildomas pajamas senatvėje žmogui gali suteikti ne tik papildomas būstas, bet ir ryžtas pačiam keltis į mažesnį ir pigesnį butą. Dar viena mažai Lietuvoje naudojama alternatyva – gauti rentą.

„Kitose šalyse toks pasirinkimas pakankamai populiarus. Žmogus gyvena būste, tačiau jis yra įkeistas rentos davėjui. Žmogui mirus, jo renta su procentais išskaičiuojama iš palikimo“, – minėjo finansų ekspertė.

Pelningesnės alternatyvos

Šiuo metu vidutinė pensijų fondų grąža nuo jų įsteigimo siekia 5 proc. Tai procentu daugiau nei infliacija. Finansų specialistai gali pasiūlyti pelningesnių investavimo formų, tačiau jos bus susijusios su didesne rizika.

Algirdas Bartkus: „Mūsų pensijų fondai tik sukuria iliuziją, kad žmogus papildomai atsideda senatvei, bet iš tiesų jis neatsideda nė cento.“

Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas sako, kad pensijų fondai šiuo metu yra pigiausias būdas investuoti, tačiau kitų pasirinkimų netrūksta.

„Pelningesnių alternatyvų tikrai yra. Tačiau visi turi žinoti, kad pelningumas vaikšto kartu su rizika. Pasaulyje galima priskaičiuoti daugiau nei 30 tūkst. investicinių fondų. Čia pasirinkimas tikrai didelis. Dabar indėliai neduoda jokios grąžos įvertinus infliaciją, todėl reikia galvoti apie kitas investicijas. Galima rinktis paprastus investicinius fondus, investicinį gyvybės draudimą, asmeninio portfelio valdymą arba tiesiogiai investuoti į akcijas, obligacijas, žaliavas ir net valiutas, tačiau tai labai rizikinga“, – teigė asociacijos vadovas.

Lygindamas vertybinių popierių pelningumą M.Dubnikovas nurodė, jog akcijos per 30–40 metų laikotarpį vidutiniškai duoda 10 proc. grąžą. Trumpesniais laikotarpiais ta grąža būdavo ir 15 proc. Obligacijų grąža skiriasi. Valstybių obligacijos dabar, panašiai kaip ir indėliai, atneša tik simbolinę grąžą. Bendrovių obligacijos gali generuoti apie 5 proc. grąžos. Tiek pat – ir investicijos į nekilnojamąjį turtą.

M.Dubnikovas siūlo rimtai galvoti apie kaupimo alternatyvas, tačiau privačių pensijų fondų neatsisakyti: „Investavimas turėtų vykti lygiagrečiai pensijų fondams. Šiuo metu turime naudotis privačiais pensijų fondais, nes tokiu būdu žmogus pasiima dalį savo lėšų, kurias sumoka socialiniam draudimui. Nelaimės atveju tos lėšos gali būti paveldimos. Kitu atveju, visos lėšos keliauja į bendrą katilą“.

Vakarietiška pensija

Dar vienas būdas garantuoti sau orią senatvę – užsidirbti turtingos užsienio valstybės pensiją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo skyriaus vedėjos Ingos Buškutės teigimu, jei asmuo yra įgijęs socialinio draudimo stažą keliose Europos Sąjungos valstybėse, tai išmoką turi gauti iš kiekvienos valstybės.

Daugelis paklausių profesijų specialistų iš Lietuvos į Vakarus viliojami ne tik nepalyginamai didesne alga ir geresnėmis buitinėmis sąlygomis, bet ir galimybe užsitikrinti senatvę.

Gydytojas patologas Raimundas Meškauskas „15min“ papasakojo apie tokį pasiūlymą. Prieš keletą metų jis gavo pasiūlymą dirbti patologu Danijoje. „Pensijos dydis man nebuvo svarbiausias argumentas priimant sprendimą, nors tarpininkai, organizavę išvažiavimą, minėjo apie galimybę užsidirbti „danišką“ pensiją per 15 metų“, – sakė jis.

Gydytojas pasinaudojo pasiūlymu, tačiau dėl asmeninių priežasčių grįžo į Lietuvą. „Išvažiuodamas neplanavau grįžti, tačiau teko tai padaryti. Nei man pačiam, nei Lietuvoje likusiems žmonai ir vaikams netiko tėvo kas antrą savaitę modelis“, – prisiminė R.Meškauskas.

Pasak jo, išvykę kolegos per daug nesuka galvos dėl pensijos. O tie, su kuriais teko bendrauti, tikisi, kad ją teks leisti ne Lietuvoje.