Šalia skaičių apie bedarbius, nedarbą ir naujas darbo vietas Užimtumo tarnyba savo tinklalapyje viešai skelbdavo informaciją apie grupinius atleidimus – įmones, pranešusias, kad atleis reikšmingesnę dalį savo darbuotojų.
Ši informacija ne tik leido geriau pajusti darbo rinkos pulsą, stebint, ar žymesnės dalies darbuotojų pasiryžusių atsisakyti įmonių daugėja, ar mažėja, bet ir geriau suprasti plikus statistikos skaičius – kokie sektoriai išsiskiria, kokio dydžio įmonės.
Tačiau šiuo metu Užimtumo tarnybos tinklalapyje tokios informacijos nebėra. Pasirodo, nuo gegužės tarnyba nutarė nebeviešinti šių duomenų.
Užimtumo tarnybos komunikacijos specialistė Rūta Kajėnė 15min tvirtino, kad toks sprendimas priimtas ir dėl greitai besikeičiančios situacijos, ir dėl nenoro sukelti bereikalingą įtampą.
„Situacija darbo rinkoje pastaruoju metu itin greitai keičiasi, o gaunami duomenys ne visuomet pasitvirtina. Šiuo metu jie nėra platinami siekiant išvengti nesusipratimų ir bereikalingos įtampos“, – tvirtino specialistė.
Tiesa, ji pridūrė, kad šią informaciją vėl planuojama viešinti nuo sausio.
Ekonomistai: kai informacijos mažėja – nėra gerai
Paklausta, kokių nesusipratimų kyla dėl viešinamų grupinių atleidimų, Užimtumo tarnybos specialistė aiškino, kad šie duomenys dažnu atveju atliepia pokyčius įmonėse, kuriuos galima sieti su veiklos apimčių sumažėjimu, finansiniais sunkumais.
Tiesa, užuot nutarus nebeviešinti informacijos apie grupinius atleidimus, tarnyba galėjo tiesiog aiškiau nurodyti pateikiamą informaciją, pavyzdžiui, darbuotojų atleidimo priežastį.
Neigiamai tokį Užimtumo tarnybos poelgį įvertino ir ekonomistai, tvirtindami, jog visa informacija yra svarbi.
„Bet kokia informacija yra svarbi, kad suprastum ir kuo greičiau įvertintum pokyčius, kurie vyksta ekonomikoje. Gaunant tokius duomenis geriau ir operatyviau gali sekti, kas darosi skirtinguose sektoriuose ar net skirtinguose regionuose“, – 15min sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jis pridūrė, kad susirinkti informaciją apie konkrečių įmonių atleidimus galima ir kitais kanalais, bet tai užtrunka žymiai ilgiau. Pavyzdžiui, „Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia kiekvienos Lietuvoje veikiančios įmonės darbuotojų skaičių, tačiau kad sužinotum, kur darbuotojų sumažėjo labiausiai, reikia turėti daugiau informacijos.
Gaunant tokius duomenis geriau ir operatyviau gali sekti, kas darosi skirtinguose sektoriuose ar net skirtinguose regionuose, – sakė T.Povilauskas.
T.Povilauskas svarstė, kad Užimtumo tarnybos sprendimą nebeviešinti šios informacijos galėjo paveikti verslas.
„Jei įmonė atleido šimtą ar penkiasdešimt darbuotojų, tai nenuslėps – vis tiek visuomenė sužinos. Bet kai Užimtumo tarnyba viešai paskelbia, daugiau akių tai pamato. Galbūt pačios įmonės nenori, kad tokia informacija būtų vieša, nes didelė dalis vadovų siekia, kad informacijos apie blogas naujienas būtų kuo mažiau.
Galbūt pačios įmonės nenori, kad tokia informacija būtų vieša, nes didelė dalis vadovų siekia, kad informacijos apie blogas naujienas būtų kuo mažiau.
Tačiau Užimtumo tarnyba neturėtų nusileisti įmonių reikalavimams, juo labiau kad tai nėra slapta informacija ir galima ją susirankioti per „Sodrą“, – pastebi SEB banko vyriausiasis ekonomistas.
Tai, kad įmonės priešinasi tokios informacijos skelbimui pripažino ir Užimtumo tarnyba.
„Kai kurios įmonės nepageidauja, kad tokia informacija būtų viešinama“, - rašoma Užimtumo tarnybos komentare.
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas 15min tvirtino, kad analizuojant situaciją rinkoje jam svarbiausia yra Užimtumo tarnybos teikiama informacija apie tai, kiek yra bedarbių, koks nedarbo lygis ir kiek rinkoje laisvų darbo vietų. Informacija apie grupinius atleidimus – papildoma.
Vis dėlto jis pritaria T.Povilauskui, kad kuo daugiau informacijos ir rodiklių prieinama, tuo galima susidaryti platesnį vaizdą.
Visuomenės interesas, kad lengvai prieinamos, viešos informacijos būtų kuo daugiau. Tad tą informaciją truputėlį užslėpti ar neviešinti nėra visuomenės interesas
„Būdamas ekonomistu, kuriam duomenys yra kaip kraujas, reikalingas greitai suprasti, kas darosi, galiu pasakyti, kad nėra gerai, kai informacijos mažėja. Visuomenės interesas, kad lengvai prieinamos, viešos informacijos būtų kuo daugiau būtų. Tad tą informaciją truputėlį užslėpti ar neviešinti nėra visuomenės interesas“, – pabrėžia A.Izgorodinas.
Daugiausia darbuotojų atleidžia plastiko gamintojas
15min prašymu Užimtumo tarnyba pateikė informaciją apie liepos–rugpjūčio mėnesį gautų įmonių pranešimus dėl numatomų grupės darbuotojų atleidimų.
Kaip matyti iš šios statistikos, grupinių atleidimų skaičius, palyginus su karantino laikotarpiu, mažėja.
Nuo liepos pradžios 9 įmonės ir įstaigos nurodė ketinančios atleisti darbuotojus ir tik viena jų nurodė, kad atleidimai susiję su COVID-19. Plastikinių gaminių gamintojas „DIAB“ pranešė, kad atleis 58 darbuotojus dėl pandemijos sukeltų pasekmių. Dėl COVID-19 užsidarius arba sunkiai atsigaunant pagrindinėms prekybos partnerėms – Indijai, Ispanijai, Portugalijai, Ekvadorui, žymiai sumažėjo arba visiškai atšaukti buvo užsakymai.
Tarp Užimtumo tarnybą įspėjusių apie grupinius atleidimus atsiduria ir kelionių agentūra „Krantas Travel“ (atleidžia 21 darbuotoją), Išieškojimo agentūros „Sergel“ – 13, krovinių gabenimo bendrovė „Simeon“ – 20, „Swiftcom Networks Limited“ – 37 ir kiti.
