Pardavimų pajamos, palyginus su ankstesniais metais, augo visuose tinkluose (7-22 proc.), keturi tinklai augino pelnus (4,5-32 proc.), tik „Rimi Lietuva“ iš jų dirbo nuostolingai.
Vis dėlto ekonomistas pažymi, kad realios apyvartos ir pelnai – visai kitokie ir rodo, kad kainų augimas jiems neatnešė naudos. Priešingai – prekybininkai esą tapo infliacijos aukomis, ir tik vienas tinklas sėkmingai atlaikė sudėtingus praėjusius metus.
Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad verslininkai daro klaidą – jie naudoja nominalius dydžius ir rezultatus skaičiuoja einamosiomis kainomis. Šie pelnai yra apskaičiuoti, naudojant einamąsias 2021 ir 2022 metų kainas.
Įvertinęs bendrą kainų lygį ekonomistas pateikė realius didžiųjų prekybos tinklų metinių (2022 metus lyginant su 2021 metais) rezultatus: „Maximos“ reali apyvarta smuko 5 proc., o pelnas sumažėjo 12 proc., „Iki“ atitinkamai – 4,1 proc. ir 11 proc., „Norfos“ – 2,8 proc. ir 8 proc. „Rimi“ apyvarta mažėjo 9,3 proc. Vienintelis tinklas, kurio reali apyvarta išaugo 2,4 proc., o pelnas – 11,5 proc. – „Lidl“.
Kaip nurodo ekonomistas, pernai „Maximoje“ vienas pirkėjų išleistas euras atnešė 4,5 cento grynojo pelno, „Iki“ – 1,1 cento, „Lidl“ – 5,7 cento, o „Norfoje“ – 2,3 cento.
