Krizinės derybos žlugo antrąją jų dieną, dar sustiprindamos nerimą, kad lėšų stinganti Graikijos vyriausybė neišvengiamai artėja prie finansinės bedugnės.
„Nors buvo pasiekta tam tikros pažangos, derybos nebuvo sėkmingos, nes tebėra didžiulė praraja tarp Graikijos valdžios planų ir bendrų (Europos) Komisijos, Europos centrinio banko ir TVF reikalavimų“, – sakė ES atstovas spaudai.
„Jie atėjo susikišę rankas į kišenes“, – naujienų agentūrai AFP sakė kitas su derybomis susijęs šaltinis, kuris neslėpė pykčio.
Graikijos premjero pavaduotojas Janis Dragasakis teigė, kad Atėnai ir toliau yra pasirengę tęsti derybas. Jo teigimu, Graikijos valdžios pasiūlymai sekmadienį visiškai padengė fiskalinį deficitą, kaip ir buvo reikalaujama.
Graikų pareigūnai sakė, jog dėl to, kad susitarimas nebuvo pasiektas, kaltas TVF – griežčiausios pozicijos Atėnų atžvilgiu besilaikantis kreditorius.
„Skolintojų reikalavimai yra neracionalūs, diskusijos truko 45 minutes“, – sakė šaltinis Atėnų vyriausybėje.
TVF pozicija buvo „bekompromisė ir griežta“, nes jis reikalavo, kad būtų toliau karpomos pensijos ir didinamas pridėtinės vertės mokestis pirmojo būtinumo prekėms, pavyzdžiui, elektrai, pridūrė šaltinis.
„Senka ne tik laikas, bet ir kantrybė“
Tuo tarpu Vokietija, atrodo, ne tokia optimistiška. Vicekancleris ir ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis pareiškė, kad Europos valstybės jau praranda kantrybę su Graikija.
Visoje Europoje stiprėja jausmas, kad gana yra gana“, – rašė Vokietijos vicekancleris.
Sekmadienį komentare „Bild“ laikraštyje jis rašė, kad Vokietija nori, jog Atėnai išliktų euro zonoje, tačiau perspėjo, kad senka ne tik laikas, bet ir kantrybė visoje Europoje.
Jo komentaras laikomas rimtu perspėjimu Atėnams, ypač dėl to, kad jo partija iki šiol būdavo palankiai nusiteikusi Graikijos atžvilgiu.
„Visoje Europoje stiprėja jausmas, kad gana yra gana“, – jis rašė.
Ketvirtadienis – lemiamas
Euro zonos finansų ministrai Graikijos klausimą aptars susitikime ketvirtadienį. Laikoma, kad tai bus paskutinis šansas Graikijai pasiekti susitarimą.
EK atstovo teigimu, ES prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris įsitikinęs, kad susitarimą pasiekti iki mėnesio pabaigos visgi galima – Graikijai įsipareigojus įvykdyti griežtesnes reformas ir esant politinei valiai visose pusėse.
Pasak ES šaltinio, suma, kurią pavyktų sutaupyti pagal Graikijos dabar pateiktą reformų planą, būtų 2 mlrd. eurų mažesnė negu reikalinga ir to nepakanka, kad šaliai būtų pervesta paskutinė 7,2 mlrd. eurų išmoka pagal galiojančią tarptautinės finansinės pagalbos programą. Ši programa baigiasi birželio 30 dieną.
