A.Venckus sako, kad maisto produktus eksportuojančios Lietuvos įmonės iki šiol labiau domėjosi Kinija, tačiau pasikeitus politinei situacijai pasimatė ir rizikų, o Taivanas dar vasarą pasiūlė Lietuvai atverti savo rinką.
„Šių metų vasarą Taivanas, matydamas mūsų gerą gestą dėl jų palaikymo tiek pagalbos vakcinomis, tiek įsteigimą atstovybės, jie matė, kad kenčiame už tai nuo Kinijos ir pasiūlė mums pagalbą atverdamas savo rinką“, – BNS sakė ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas.
Įprastai eksporto leidimų derinimas užtrunka apie vienerius metus, o kai kada ir ilgiau, Anot A.Venckaus, Taivanas pasiūlė greičiau atverti savo rinką, kuri lietuviškus produktus vertina labai teigiamai.
„Mūsų įmonės jau gerą pusmetį žinojo tą riziką ir patys supratome, iki ko galima prieiti, kad Kinija gali kenkti mums ekonomiškai užverdama rinką. Įmonės mato tuos galimus nuostolius, tai liečia tiek mėsos tiek pieno, gėrimų, konditerijos pramonę, kur buvo matomas įsitvirtinimas ir augimas“, – aiškino ministerijos atstovas.
Pasak jo, šiuo metu dar derinami leidimai paukštienai, kiaulienos, jautienos bei pieno produktams. Juos tikimasi gauti kitų metų pradžioje.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė teigė, jog naujos rinkos atvėrimas ir galimybė eksportuoti į bet kurią rinką, kuri gali būti įdomi Lietuvos eksportuotojams, visada yra naudinga.
„Mes matome potencialą šioje rinkoje, kalbamės su galimais importuotojais. Tačiau tai kol kas pirmieji žingsniai. Reikia suderinti kokybinius klausimus ir kitas procedūras. Kiek tai pasitarnaus Lietuvos grūdų eksportuotojams, galėsim įvertinti tik pakrovę bent vieną grūdų krovinį“, – BNS teigė ji.
A.Venckaus teigimu, tiek ministerija, tiek įmonės per penkerius metus daug investavo, kad ateitų į Kinijos rinką, todėl eksportas augo. Kinija suteikė leidimus eksportuoti šaldytą jautieną, kviečius, žuvų ir žuvininkystės, pieno produktus, šienainį, tikėtasi leidimo ir jautienos subproduktams.
„Tačiau Kinija pradėjo bausti Lietuvą už principinę vertybinę užsienio politiką“, – pridūrė jis.
ŽŪM atstovas taip pat pabrėžė, jog Lietuvos įmonės į Taivaną gali vežti neaugalinės ir negyvūninės kilmės produktus, pavyzdžiui, gėrimus, kuriems nereikia atskirų leidimų.
Šiuo metu į Taivaną eksportuojami pieno produktai ir naminių gyvūnų ėdalas.
A.Venckus sako, kad eksportas į Taivaną gali amortizuoti Kinijos rinkos praradimus, o ateityje jo apimtys galėtų būti net didesnės nei į Kiniją. Tačiau tendencijas bus galima pamatyti kitų metų pirmąjį pusmetį.
„Tie kiekiai, kuriuos norėtų Taivanas importuoti, yra pakankami ir mūsų eksporto apimtys į Kiniją nebuvo tokios didelės“, – kalbėjo jis.
ŽŪM atstovas pažymėjo, jog esant įtemptai situacijai su Kinija Lietuvos eksportui savo rinką labiau atveria ir Jungtinės Amerikos Valstijos – spalio pabaigoje jos leido eksportuoti daugiau mėsos gaminių, be to, laukiama kiaušinių produktų eksporto leidimo.
ŽŪM duomenimis, šiuo metu Lietuvos metinis eksportas į Taivaną siekia apie 5 mln. eurų, iš jų 3 mln. eurų – mediena, 2 mln. eurų – maisto produktai. Ateityje tikimasi pasiekti bent 20 mln. eurų vertės apimtį.
2020 metais žemės ūkio ir maisto produktų į Kiniją išvežta už 93,4 mln. eurų, Kinija buvo 21-a tarp 154 Lietuvos eksporto partnerių. Pernai Lietuva į Kiniją eksportavo 472 tonas jautienos, 7,7 tūkst. tonų pieno produktų, 625 tonas žuvininkystės produktų.
