Vyriausybė patvirtino Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio pristatytą maisto kainų apžvalgą ir pritarė tolesniam kainų stebėjimui, bei portalo produktukainos.lt išplėtimui.
Konstatuojama, kad maisto kainos Lietuvoje per spalį–sausį Lietuvoje augo mažiau nei aplinkinėse valstybėse – padidėjo 0,2 procento. Dalis kainų mažėjo, dalis nesikeitė, dalis padidėjo.
Palyginimui, Latvijoje maistas brango 0,6 proc., Lenkijoje 1 proc., o Estijoje – 1,9 proc.
„Ką matome už 2018 m. spalį – 2019 m. sausį, yra, kad per šį laikotarpį daugelio stebimų maisto produktų kainos mažėjo arba išliko stabilios ir brango nedaug produktų. Susisteminus duomenis, mažėjo mėsos, pieno kainos, kilo kiaušinių ir sviesto kainos“, – Vyriausybės posėdyje kalba G.Surplys.
Jis akcentuoja, kad kainų augimas buvo mažiausias, lyginant ir su aplinkinėmis valstybėmis, ir su ES vidurkiu. Tačiau kai kurių maisto produktų kainos dalis, tenkanti prekybininkams, yra santykinai didelė
„Pavyzdžiui, duonos kainoje 39 proc. atitenka mažmeninės prekybos atstovams, batono – 35 proc. ir pan. Konkurencijos mažmeninėje prekyboje stiprinimas yra labai stiprus veiksnus, kuris gali lemti kainų stabilizavimąsi arba netgi mažėjimą. (...) Taip pat manome, kad prie to prisidėtų vertės grandinių trumpinimas, kai ūkininkai ar kiti gamintojai pardavinėtų tiesiai vartotojams“, – aiškina G.Surplys.
Anot jo, trūksta ir ūkininkų kooperacijos, kuri galėtų prisidėti prie poveikio maisto kainoms ir „teisingesniam pajamų pasiskirstymui“.
„Lietuvoje maisto kainos siekia 80 proc. ES vidurkio ir turi tendenciją artėti prie to vidurkio. Latvijoje ir Estijoje jos didesnės ir siekia maždaug 90 proc. vidurkio. Na o Lenkijoje šis rodiklis yra mažesnis ir skaičiuojama apie 70 proc. ES maisto kainų vidurkio“, – lygino ministras.
Lietuvos ūkiui augant, lyginamieji rodikliai vis artės prie vidurkių, tačiau Lenkijos pavyzdys parodo, kad esant didelei konkurencijai „galima sudaryti prielaidas reikšmingai mažesniam už ES vidurkį maisto kainų lygiui“, vertina G.Surplys/
Maisto kainų augimas per metus – 0 proc.
Atkreipiamas dėmesys, kad „sparčiu maisto kainų augimu pasižymėjo 2018 metų pirmasis pusmetis“, tačiau čia pat lyginama, kad Lietuvoje maisto kainos sausį tebuvo vos 0,02 proc. didesnės nei prieš metus.
Dėl sezoninių svyravimų šių metų sausio kainos buvo 1 proc. didesnės nei pernai gruodį.
Lyginant su kai kuriomis kitomis šalimis, Lietuvoje išlieka didesnės pieno gaminių mažmeninės kainos, teigiama paruoštame pristatyme.
Parengtose išvadose kliūva mažmenininkams – jų kainos dalis, kaip pastebima, išlieka didelė ir kai kada siekia 40 procentų. Tirdamas kainas ŽŪIKVC nustatė stiprią mažmeninių kainų koreliaciją su gyventojų pajamomis ir gamintojų kainomis, „tačiau pasigendama mažmeninės kainos dalies (pajamų) teisingesnio pasidalinimo – ypač su žaliavinės produkcijos gamintojais ir tiekėjais (žemdirbiais)“.
„Maisto produktų kainų grandinėje mažmeninės prekybos įmonių dalis išlieka didelė ir, vertinant tam tikrų maisto produktų kainas, turi nežymią tendenciją didėti. Maisto kainos kinta dėl įvairių pasiūlos ir paklausos veiksnių“, – teigiama Vyriausybei teikiamame dokumente.
Kiek tenka prekybininkui, o kiek – valstiečiams
Pateikiamuose skaičiavimuose įvertintos trijų produktų kainų sudedamosios dalys: tamsios duonos, kumpio su kaulu, ir pieno.
Vėliausia tamsios duonos kainos struktūra: 7,8 procento tenka rugių supirkimo kainai, 5,7 proc. prideda didmeninė ruginių miltų kaina, 30,6 proc. prideda didmeninė tamsios duonos be priedų kaina, 38,6 proc. prideda mažmeninė tamsuos duonos kaina, o paskutiniai 17,4 proc. – PVM.
„Tamsios duonos ir batono mažmeninės kainos 2018 m. spalio–2019 m. sausio mėnesio laikotarpiu mažėjo, tačiau artimiausioje perspektyvoje ši tendencija gali pasikeisti, nes Lietuvos grūdų ir miltų rinka turi stiprų koreliacinį ryšį su pasauline grūdų rinka, kurioje prognozuojamas grūdų kainų didėjimas“, – teigiama apžvalgoje.
Galvijų kumpio su kaulu kainos struktūra jau visai kitokia: augintojui tenka 44,1 procento, perdirbėjui – 31,9 proc., o mažmenininkui – 6,7 proc., tuos pačius 17,4 proc. kainos sudaro PVM, rodo ŽŪIKVC duomenys.
„Galvijienos kumpio su kaulu vidutinė mažmeninė kaina 2018 m. spalio–2019 m. sausio mėnesio laikotarpiu padidėjo nežymiai. Ši tendencija turėtų išlikti dėl didėjančių galvijų supirkimo kainų (gerėjant kokybei)“, – vertinama apžvalgoje, kurią šiandien pristatys ministras G.Surplys.
Geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) kainos struktūroje 28,8 proc. tenka pieno gamintojui, 20 proc. – perdirbėjui, 33,8 proc. – mažmeninės prekybos pardavėjui, ir 17,4 proc. – PVM.
„Geriamojo pieno vidutinė mažmeninė kaina 2019 m. sausio mėn. sudarė 0,6 Eur/l ir, palyginti su 2018 m. spalio mėn., sumažėjo 3,2 proc. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo kainų skelbimas viešajame informaciniame portale www.produktukainos.lt pagal didžiuosius prekybos tinklus, nuolatinis LRV dėmesys, akcijų taikymas ir privačių prekės ženklų kainų įtaka galutinei kainai bei kiti veiksniai“, – giriamasi apžvalgoje.
Prognozuojama, kad pieno mažmeninė kaina artimiausiu metu turėtų išlikti stabili „su nedidele mažėjimo tendencija“.
„Maisto produktų mažmeninių kainų grandinėje mažmenininko dalis yra santykinai didelė (kai kuriems produktams siekia 40 proc.), todėl konkurencijos didinimas mažmeninės prekybos srityje galimai sudarytų prielaidas kainų mažėjimui“, – vertina Žemės ūkio ministerija.
Informacija apie kainų pokyčius – kas ketvirtį
ŽŪM įžvelgia požymių, kad „informacijos sklaida viešajame portale produktukainos.lt ir nuolatinis Vyriausybės dėmesys galimai prisideda prie maisto produktų mažmeninių kainų stabilizavimo“.
Tiesa, toks viešasis portalas tokiu pačiu pavadinimu, tik kitu dizainu, veikė ir anksčiau. Jame taip pat buvo skelbiamos maisto produktų kainos, tačiau neišskiriant prekybos tinklų.
Vyriausybei siūloma pritarti sprendimui teikti išsamią informaciją apie maisto kainų kitimą ir priežastis kas ketvirtį.
