Žvalgyba: Rusija gali naudoti Lietuvos verslą sankcijoms apeiti, technologijų vagystėms

Lietuvoje pernai buvo bandoma apeiti Europos Sąjungos bei kitų Vakarų šalių Rusijai taikomas sankcijas, įvežti įrangos bei komponentų, skirtų Rusijos karinėms reikmėms, teigia Lietuvos žvalgyba.

Ketvirtadienį paskelbtame kasmetiniame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių vertinime taip pat įspėjama, jog Rusija gali organizuoti technologijų vagystes Lietuvoje, o Rusijoje tebeveikiantys Lietuvos verslininkai gali tapti vietos žvalgybos taikiniais.

Sankcijas bandoma apeiti padedant tarpininkams

Vertinime nurodoma, kad, pasitelkę tarpininkus Lietuvoje sankcijas bandė apeiti tiek žmonės, tiek įmonės, kurioms taikomi ribojimai. Be to, sankcijas bandyta apeiti ir norint į Rusiją įvežti Vakaruose pagamintą įrangą, tinkamą karinėms reikmėms.

„Žvalgybos duomenimis, pasinaudojant įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje buvo bandoma organizuoti Vakarų įrangos ir jos komponentų, tinkamų naudoti ir karinėms reikmėms, tiekimą į Rusiją“, – rašoma dokumente.

Kaip teigia VSD ir AOTD, apeiti sankcijas dažniausiai bandoma muitinei pateikiant klaidingus duomenis apie deklaruojamas prekes taip slepiant tikrąją jų paskirtį, o galutiniai gavėjai maskuojami per ilgą tarpininkų grandinę.

Taip pat nurodoma, kad sankcionuoti Rusijos asmenys ir įmonės gali kurti fiktyvias bendroves trečiosiose šalyse ar perorganizuoti veiklą taip, kad išvengtų lėšų pervedimams taikomų ribojimų ir nuslepiant naudos gavėjus. Tokiomis schemomis gali būti pasinaudota ir pasitelkiant tarpininkus Lietuvoje.

„Neatmestina, kad šioms schemoms įgyvendinti bus siekiama pasitelkti tarpininkus Lietuvoje, anksčiau veikusius ar turėjusius ryšių Rusijoje ar Baltarusijoje“, – rašo vertinimo autoriai.

Jie pažymi, jog Rusija bando riboti viešą informaciją apie su Kremliaus režimu susijusius asmenis ir verslą ir tęs tokios informacijos kontrolę, todėl tikėtina, kad gauti informacijos apie juos bus sudėtinga.

Lietuvos verslais Rusijoje ir Baltarusijoje gali domėtis vietos žvalgyba

Verslo ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje turintys Lietuvos piliečiai ne tik gali būti įtraukti į sankcijų apėjimo schemas, bet ir pasitelkiami veikti pieš nacionalinio saugumo interesus.

„Tokio pobūdžio ryšių turintys asmenys ar subjektai, neatmestina, bus pasitelkiami nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais tikslais, pavyzdžiui, atstovauti priešiškų valstybių interesams ar įgyvendinti neskaidrias verslo ar sankcijų apėjimo schemas“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Anot dokumento, kai kurie verslą Rusijoje ar Baltarusijoje ne vienerius metus plėtoję Lietuvos piliečiai siekė palankumo įvairiais, ne tik teisėtais būdais – pasitelkdami korupciją, siekę įtakingų vietos asmenų ar institucijų palankumo, asmeninių pažinčių, siūlydami įtakingiems asmenims vystyti bendrus projektus.

Žvalgybos duomenimis, dalis verslų savininkų ir toliau siekia išlaikyti ryšius Rusijoje ir Baltarusijoje ir ten tęsti veiklą perkeldami įmones į kitas šalis ar su į Lietuvą dirbti atvykstančiais žmonėmis.

„Todėl perkėlė savo veiklą į trečiąsias šalis, kurios sankcijų Rusijai ir Baltarusijai netaiko. Kiti bando plėtoti ir palaikyti verslo ryšius šiose šalyse per asmenis, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą, tačiau praeityje turėjo ar tebeturi ryšių su Rusijos, Baltarusijos institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis, žvalgybos tarnybomis“, – nurodo vertinimo autoriai.

Abu departamentai įspėja, kad tokių ryšių turintys Lietuvos verslininkai ir įmonės gali tapti Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų taikiniais.

„Šių tarnybų pagrindiniai verbavimo taikiniai yra asmenys, vykstantys į Rusiją ar Baltarusiją, taip pat ir turintys galimybę jose lankytis nuolat. Prioritetas teikiamas tiems, kurie dėl sąsajų su Rusija ar Baltarusija, verslo interesų ar
ideologinių motyvų yra lojalūs šių valstybių režimams“, – teigiama vertinime.

Bandymai vogti technologijas

VSD ir AOTD taip pat įspėja, kad potencialiais priešiškų valstybių taikiniais tampa įmonės, plėtojančios vadinamąsias virsmo technologijas, skirtas jų funkcijų tobulinimui, – ši grėsmė didėja augant tarptautinei konkurencijai, taip pat Vakarams plečiant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

Perimti vertingas žinias siekiama teikiant pelningus gamybos užsakymus įmonėms ir akademikams, siūlant dalyvauti bendruose tyrimų projektuose arba žadant patrauklias investicijas į vystomas technologijas.

„Įmonės ir akademinė bendruomenė, įsitraukdamos į bendradarbiavimą su trečiųjų šalių atstovais, kurie prisideda prie priešiškų šalių karinių technologijų vystymo, rizikuoja veiklos perspektyvomis: paaiškėjus informacijai apie tikruosius sandorio užsakovus ir karinius technologijų panaudojimo tikslus toks sandoris gali turėti žalos technologijų kūrėjų reputacijai ir galimybėms bendradarbiauti su Vakarų partneriais ateityje“, – rašoma vertinime.

Anot dokumento, su priedanga veikiančios priešiškos valstybės karinės pramonės įmonės gali siekti įsigyti Lietuvoje vystomų technologijų apsimetant neegzistuojančiomis bendrovėmis ir deklaruojant klaidingus bendradarbiavimo tikslus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis