Kaip viešuosius pirkimus padaryti efektyvesnius, Tarptautinės viešojo sektoriaus efektyvumo konferencijos metu vykusioje diskusijoje dalyvių klausė advokatų profesinės bendrijos MAQS partneris Deividas Soloveičikas. Diskusijoje dalyvavę Lietuvos viešojo sektoriaus atstovai svarstė pirkimų ekonominio naudingumo kriterijaus naudą, rekomendacinių metodikų visoms perkančiosioms organizacijoms sukūrimą ir vieningą jų vertinimą.
Vieningas metodikų ir jų vertinimo sukūrimas – paprastesni pirkimai
Diskusijos dalyviams iškėlus klausimą dėl ekonominio naudingumo pirkimuose taikomų metodų bei galimybės juos suvienodinti, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas papasakojo apie tarnybos siekius supaprastinti pirkimų procedūras ir metodikas.
„Viešųjų pirkimų rekomendacijos ir metodikos turi būti aiškios ir suprantamos tiek šios srities naujokams, tiek ir senbuviams. Peržiūrėdami esamas nuostatas, kuriame metodikas atskiriems sektoriams. Tikimės, kad jau greitai dienos šviesą išvys vienos svarbiausių ekonominių sričių – statybos projektavimo metodikos. Jos ženkliai pagerins viešųjų pirkimų procedūras“, – sakė Ž. Plytnikas.
Diskusijai įsibėgėjus, paaiškėjo ir viešųjų pirkimų specialistų poreikis vienodam Viešųjų pirkimų įstatymo traktavimui. Dalyviai atkreipė Ž. Plytniko dėmesį į skirtingas įstatymo teisines interpretacijas, kurios sukuria keblumų vykdant pirkimus.
„Šią problemą identifikavome jau seniai. Lapkričio mėnesį su visomis viešųjų pirkimų suinteresuotomis pusėmis sieksime sutarti dėl vienodo įstatymo traktavimo. Tai sudėtingas procesas, tačiau svarbu jį kaip įmanoma greičiau pradėti“, – į klausimus atsakė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas.
Kliūtys skaidriems pirkimams
„Viešumas ir skaidrumas yra tiek tiekėjų, tiek perkančių organizacijų interesas. Tačiau šiandien nemažai pirkimų yra mažos vertės, tad nebūtinai pateikiami per portalą. Skaidrumui, deja, tai papildomos vertės neprideda“, – diskusijos metu pastebėjo vienas jos dalyvių.
Atsakydamas į pastabą, Žydrūnas Plytnikas dalyvius patikino, jog šią problemą jie stengiasi spręsti patikrų būdu. Neretai, pasak jo, nuvykus į perkančiąją organizaciją, paaiškėja, kad mažos vertės pirkimai yra tik išskaidyti didieji. Deja, ne visus pirkimus galima patikrinti tokiu būdu.
„Šią problemą matome ne tik mes ar jūs, bet ir Prezidentė. Tikiuosi, kad pakeltas į aukščiausią politinį lygmenį, šis klausimas bus pradėtas spręsti artimiausiu metu“, – teigė Ž. Plytnikas.
Antroji esminė viešųjų pirkimų problema – tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų piktnaudžiavimas. Tiekėjai, nespėję laiku pateikti siūlymo, dažnai rašo pretenzijas ar kitais būdais siekia vilkinti pirkimo procedūras. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos piktnaudžiauja įstatymo interpretacijomis skelbiant konkursų nugalėtojus.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad tokiems atvejams reikalingi tiek tiekėjų, tiek perkančiųjų organizacijų juodieji sąrašai. Tuo tarpu Žydrūnas Plytnikas prisiminė ir anksčiau taikytą ginčų svarstymo praktiką. Pasak jo, nemažai kainuojantis įvykio išaiškinimas buvo geras barjeras tyčinėms pretenzijoms – nelaimėjus bylos, pinigai nebūdavo grąžinami. Deja, dabartinis teisinis reguliavimas tik skatina proceso vilkinimą, tuo tarpu gaunama nauda – praktiškai niekinė.
VPT tikslas – daugiau viešumo ir skaidrumo
Paprašytas įvardinti kelis Viešųjų pirkimų tarnybos keliamus tikslus veiklos gerinimui, tarnybos direktorius jų įvardijo tris:
- Viešumas – tarnyba sieks skelbti daugiau informacijos apie pirkimų procesus, jų pakeitimus.
- Skaidrumas – tarnybos atstovai sieks identifikuoti įstatymų pažeidimus ir taikyti atitinkamas sankcijas. Žinoma, kaip teigia Ž. Plytnikas, Viešųjų pirkimų tarnyba neturi jokio intereso sukirsti perkančiųjų organizacijų dėl nežymių pirkimo neatitikimų – tokiu atveju ji tik įspėjama pastaba. Tuo tarpu pažeidus lygiavertiškumo principus, tarnyba imasi rimtesnių priemonių.
- Efektyvumas – bus siekiama sąžiningai panaudoti lėšas, o ginčų metu vadovautis nustatytomis, visų sutartinomis metodikomis bei pagrįstais argumentais.
