Nuo įstojimo į Europos Sąjungą pinigų emigracija vyko greičiau nei žmonių. Nuo tada iš Lietuvos jau emigravo 42 mlrd. Lt.
Pagrindinis veiksnys, lemiantis tai, kad pinigai bėga iš Lietuvos, yra energetinių resursų deficitas, - sakė Ž.Mauricas.
„Jei galėjome susiveržti diržus ir atidėti televizoriaus pirkimą, tai mes negalime sutrumpinti arba turime mažas galimybes sutrumpinti šildymo sezoną, negalime sumažinti elektros vartojimo, sunkiai įsivaizduojame, kad galėtume sumažinti naftos vartojimą“, – konferencijoje „Visagino atominė elektrinė: naujos galimybės verslui“ sakė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tačiau nuo to esą kenčia visa Europa, kuri turi itin mažai energetinių išteklių ir yra didžiausia pasaulyje importuotoja. Tačiau išsivysčiusioms šalims su šia problema esą pavyksta susidoroti. Vokietija gelbėjasi eksportuodama daug aukštųjų technologijų pramonės gaminių. Olandija eksportuoja maisto produktus, Suomija – medienos ir popieriaus gaminius, Italija – tekstilės ir aukštųjų technologijų pramonės gaminius.
„Vargu ar Lietuva gali greitu laiku pasekti Vokietijos pavyzdžiui, nes tokią sunkią pramonę greitai sukurti sunku. Čia reikia labai daug investicijų“, – sakė ekonomistas.
Didelę įtaką Lietuvai padarė Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Vien energetinių išteklių prekybos deficitas jau siekia apie 8 mlrd. Lt.
Dėl didelio importo nuolat ir auga Lietuvos skola, kuri siekia jau per 50 mlrd. Lt – po 16 tūkst. Lt vienam gyventojui. Emigrantų perlaidos ar Europos Sąjungos parama yra gerokai mažesnė nei iškeliaujančių pinigų kiekis.
Vienas didžiausių naujos Visagino AE privalumų, ekonomisto teigimu, bus tas, kad šalis taps mažiau priklausoma nuo dujų ir naftos kainų. Tačiau statant elektrinę svarbu įsitikinti, kad ji bus konkurencinga, energijos gamyba diversifikuota.
