Baiminamasi ir užsienyje
„DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, kad lapkritį vartotojų kainų indekso kritimas buvo užfiksuotas visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje mėnesinė infliacija smuktelėjo 0,2 proc., Estijoje – 0,3 proc., o Latvijoje – 0,4 proc.
„Pasaulyje diskusijos apie galimą defliacijos grėsmę verda jau kelis mėnesius – smarkiai kritus pagrindinių žaliavų, energetinių išteklių, stabtelėjo ir didžiųjų ekonomikų augimas.
Dėl sumažėjusio vidaus vartojimo ir eksporto krinta žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, sminga pasaulio maisto produktų indeksai“, – verslosavaite.lt sakė J.Rojaka.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė mano, kad kalbėti apie defliacijos tendencijas remaintis tik vieno mėnesio rezultatais yra šiek tiek per drąsu.
„Kita vertus, ekonomikai sparčiai lėtėjant, vartojimo kainų didėjimo tendencija gali peraugti į defliaciją arba kainų mažėjimą. Tačiau aš skeptiškai žiūriu į defliacijos tendencijas Lietuvoje – bent jau artimiausiu metu.
Kainas mažinantį vidaus paklausos poveikį gali kompensuoti galimas dujų, elektros brangimas bei nuo kitų metų didinamas PVM tarifas. Todėl prognozuočiau, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje ir toliau bus teigiama“, – verslosavaite.lt teigė V.Klyvienė.
Infliacija išliks
Panašiai prognozuoja SEB banko prezidento patarėjo grupės vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas.
„Jeigu žiūrėtume į ateitį, mes tikrai sulauksime mėnesių, kai bus fiksuojama defliacija. Tačiau yra pakankamai daug infliacinių faktorių, ypač ateinančių metų pradžioje – nes šildymas, viešasis transportas, elektra, dujos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje dar brangs. Be to, PVM padidinimas, PVM lengvatų atsisakymas, kuro, tabako bei alkoholio akcizų kėlimas taip pat paveiks kainas.
Dėl minėtų produktų silpstančios paklausos verslas negalės visų padidėjusių mokesčių perkelti vartotojams ant pečių. Todėl tikėtina, kad tokios kategorijos kaip drabužiai ir avalynė bei ryšiai kitais metais toliau bus linkę pigti, o maistas, alkoholis, bei transporto grupės prekės gali ir nepabrangti“, – mano N. Udrėnas.
„DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė J.Rojaka mano, kad Lietuvoje tikėtis ilgalaikės ekonominės recesijos palydovės – defliacijos – neverta.
„Net susiveržus diržus, metinės defliacijos tikimybė Lietuvoje yra itin maža. Be to, sparčiai didėjant nedarbui, jau kitų metų pabaigoje infliacija gali viršyti darbo užmokesčio augimo tempus, taigi perkamoji namų ūkių galia net smuks.
Tikėtina, kad sumažėjusios sąnaudos tik iš dalies kompensuos didėjančių mokesčių, akcizų ir augančių energijos bei viešojo transporto kainų įtaką“, – teigia J.Rojaka.
„DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, kad lapkritį vartotojų kainų indekso kritimas buvo užfiksuotas visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje mėnesinė infliacija smuktelėjo 0,2 proc., Estijoje – 0,3 proc., o Latvijoje – 0,4 proc.
Prognozuoja mažesnę infliaciją
Finansų ekspertas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Bakalauro studijų dekanas dr. Nerijus Mačiulis prognozuoja infliacijos mažėjimą.
„Ekonominė situacija Lietuvoje 2009-aisias bus sudėtinga – tuo turbūt niekas neabejoja. Dauguma ekonomistų prognozuoja, kad infliacija 2009 metais sumažės, bet išliks pakankamai aukšta (6–7 proc.). Tokios prognozės reikštų, kad 2009 metais Lietuvoje bus stagfliacija – vienu metu patirsime ekonominį nuosmukį ir kainų didėjimą. Manau, kad toks scenarijus mažai tikėtinas“, – verslosavaite.lt teigė N.Mačiulis
Jis savo prognozes grindžia tuo, kad stagfliacija nėra dažnas reiškinys; dažniausiai jis įvyksta, kai šalis patiria kokį nors išorinį pasiūlos šoką, pavyzdžiui, staigų naftos kainų padidėjimą.
„Šiuo metu yra priešingai – naftos kainos reikšmingai sumažėjo. Kitas veiksnys, kuris lems infliacijos mažėjimą, yra sumažėjusi pinigų pasiūla. Šiuo metu daug sunkiau gauti vartojamąją paskolą ar net sudaryti išperkamosios nuomos sutartį, todėl tikėtina, kad vartojimas ir toliau mažės“, – akcentuoja finansų ekspertas.
Pasak jo, kainų kryptis priklausys nuo to, kaip į ekonomikos lėtėjimą reaguos vartotojai.
„Jie gali visas santaupas išleisti vartojimui arba tikėtis, kad ekonominė situacija bus bloga, ir taupyti juodai dienai. Pastarasis scenarijus yra labiau tikėtinas. Todėl manau, kad defliacinių mėnesių dar tikrai pamatysime, o infliacija kitais metais bus mažesnė nei dabar prognozuojama“, – teigia N.Mačiulis.
Perspektyvos niūrokos
„Danske banko“ analitikė V.Klyvienė perspėja, kad defliacija gali tapti pavojingu reiškiniu, jeigu ima formuoti žmonių lūkesčius, kad kainos mažės ir ateityje.
„Tokių lūkesčių veikiami namų ūkiai ims atidėlioti vartojimą, o dėl savo ruožtu kainos toliau mažėtų. Toks užburtas ratas gali lemti ir ilgalaikę recesiją – tokį scenarijų visai neseniai stebėjome Japonijoje“, – sako V.Klyvienė.
Pasak SEB banko analitiko N.Udrėno, didžiausias iššūkis silpstančios paklausos sąlygomis yra verslui, kuris orientuotas į vidaus rinką.
„Maisto pramonei, mažmeninei prekybai, statybinių medžiagų gamintojams, viešbučiams ir restoranams reikia ypač susiimti norint išgyventi šį sunkmetį. Pingančios žaliavų kainos suteikia šiokį tokį prisitaikymo lauką gamintojams. Bėda tik ta, kad blogėjant padėčiai ir pas kaimynus, tampa sunku rasti pirkėjų ir eksporto rinkose“, – pastebi N.Udrėnas.
