Kaune, Č.Sasnausko g. 19, esančiame pastate įsikūrusi „Grožio chirurgijos“ klinika. Pastatas ne per seniausiai priklausė Kauno NT magnate kartais vadintai Laimai Baranauskienei, o šiandien savininkai jau kiti.
Šis pastatas, kuriame įsikūrusi klinika, anksčiau buvo įkeistas DNB bankui dėl susikaupusių skolų už garsųjį stiklinį daugiabutį. Pernai pastato likimas atsidūrė antstolio rankose – jį reikėjo parduoti ir padengti skolas bankui.
Antstolis būtų skelbęs varžytines, tačiau L.Baranauskienė turėjo teisę pastatą išsipirkti arba pasiūlyti nupirkti jos pasiūlytiems pirkėjams.
Pagalbos ranką ištiesė buvęs garsios šokėjos Editos Daniūtės vyras Mindaugas Vasiliauskas, kuris anksčiau L.Baranauskienei padėjo bylose dėl to paties „stiklinio daugiabučio“.
Jis pasisiūlė iš antstolio perpirkti turtą už 520 tūkst. eurų ir vėliau jį perleisti L.Baranauskienei ar jos pirkėjui. Tačiau galiausiai turtas taip ir liko naujų pirkėjų rankose, o L.Baranauskienė tikina, kad 750 tūkst. vertės turtas yra užvaldytas.
Nauji savininkai ginasi, kad viskas buvo tinkama, o kalta – pati L.Baranauskienė, jos kaltinimus vadina melagystėmis.
Paini istorija dabar nukeliavusi į teismus.
Neteko 200 tūkst. eurų
Į 15min redakciją kreipėsi pati L.Baranauskienė, sutikusi papasakoti istorijos aplinkybes. Ji aiškina, kad M.Vasiliausko veiksmai jai lėmė bent 200 tūkst. eurų siekiančius nuostolius.
„M.Vasiliauskas yra senas geras mano pažįstamas, buvęs mano advokatas. Jis man atstovavo 2012 m. vykusiose bylose. Dar kai dirbo STT, jis turėjo su manimi reikalų, ten mane tardė. Visos bylos peraugo į šiokią tokią mūsų draugystę. M.Vasiliauskas užsiimdavo pinigų skolinimu už procentus. Man jis pinigų yra paskolinęs kelis kartus, visada pinigai būdavo skolinami už užstatą, o palūkanos siekdavo 2,5 proc. per mėnesį. Ir kažkaip iki šiol visada išsiskirdavome gražiuoju“, – pasakoja L.Baranauskienė.
Ji aiškina, kad tokio sandorio tikėjosi ir šį kartą. Reikėjo iš antstolio išpirkti turtą, o ji pati pinigų tuo metu neturėjo. L.Baranauskienė turėjo galimybę antstoliui pasiūlyti bet kokį turto pirkėją, kad nebūtų skelbiamos jo varžytinės.
„Prieš 2016 m. gruodį atsirado M.Vasiliauskas ir sako, ar nereikės čia tau tų pinigų paskolinti. Klausiu, kokie procentai. Sako 2,5 proc. Na ir va, pasiūliau aš jį kaip pirkėją prieš pat Kalėdas, 23-ią dieną. Sutarėm, kad jis nuperka turtą, o praėjus suderintam laikui aš turiu sugrąžinti jam tuos pinigus, atsipirkti turtą, ir sumokėti jam 2,5 proc. už kiekvieną mėnesį, šiuo atveju 39 tūkst. eurų“, – tikina L.Baranauskienė.
Ji rodo pasirašytas preliminariąsias sutartis, kuriose nurodyti minėti įsipareigojimai sumokėti advokatui 559 tūkst. eurų už nekilnojamąjį turtą.
„Buvo sutarta, jei netelpu per 3 mėn., sumokėti papildomus 14 tūkst. eurų už vieno mėnesio pratęsimą“, – sako L.Baranauskienė ir gailisi vėjais paleidusi pinigus.
Ji tikina, kad turto vertė yra 750 ar 800 tūkst. eurų, todėl vylėsi turtą perleisti kitiems pirkėjams ir su advokatu atsiskaityti.
Reikalai pradėjo komplikuotis
„Vos tik sandorį įvykdėme ir pasirašėme dokumentus, kad jis iš antstolio nori pirkti turtą, tą pačią dieną jis man sako, žinai, aš vienas neįpirksiu, reikia man ir savo draugą imti, tokį verslininką, kuris užsiima pinigų skolinimu. Na gerai, sakau, ir tą pačią dieną pasirašėme naują prašymą“, – sako L.Baranauskienė.
Ji patikina, kad M.Vasiliauskas 260 tūkst. eurų pasiskolino iš kredito unijos, o dar 260 tūkst. eurų tuomet pridėjo „Printela“.
„Praėjo vos trys dienos ir jis man vėl sako, žinai, Laima, čia mokesčiai, o aš advokatas, čia man nelabai gerai figūruoti, aš save pašalinsiu ir vietoje savęs duosiu įmonę „Zenito investicijos“. Čia mano įmonė, aš akcininkas, mano brolis Nerijus Vaikšnys yra direktorius. Aš jam sakau, kad man jau neramu, bet jis man sako, tu nebijok, viską čia valdau ir bus viskas gerai. Ir vėl sutikau“, – pasakoja L.Baranauskienė.
15min pateikti dokumentai patvirtina, kad pirmiausia pastato pirkėju buvo nurodytas pats M.Vasiliauskas. Tačiau vėliau susitarimai keitėsi. Galiausiai, vietoj M.Vasiliausko atsirado dvi bendrovės: jo paties valdoma „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“, kurios akcininkas ir vadovas – Valdas Bukšnys.
Iš antstolio Č.Sasnausko g. 19 esantį turtą jie nupirko vasarį, tuomet pasirašytos ir paskolos bei preliminariosios pirkimo-pardavimo sutartys su L.Baranauskiene. O išsipirkti turtą L.Baranauskienė turėjo vos iki kovo 29 d.
„Pasirašėme paskolos sutartį, preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį. Turiu su parašais, su viskuo. Ir jis iš antstolio susigrąžino įneštus pinigus, tie pinigai apsuko ratą ir jau grįžo kaip „Zenito investicijų“, nors patį pavedimą taip pat atliko M.Vasiliauskas, tik jau už „Zenito investicijas“, – aiškina L.Baranauskienė.
Tada laikini turto pirkėjai, pasak jos, „išnyko“.
„Ateina mums laikas eiti pas notarus, perleisti turtą, ir M.Vasiliauskas dingsta, jis nebekelia ragelio. Aš sutariu su notaru kovo 13 d., jis dingsta. Už dviejų dienų gaunu žinutę, kad jis išvykęs atostogauti – prašau visais klausimais kreiptis į padėjėją. Aš jam puolu skambinti, rašyti, kaip čia yra, kas čia, o jis man – negi neleisi atostogauti. Ir aš tada suprantu, kad žmogus kardinaliai pasikeitė“, – sako L.Baranauskienė ir patikina, kad tai fiksavo ir antstoliai.
Ji įtaria, kad „M.Vasiliauskas įsitikino, jog nupirktas turtas yra daug didesnės vertės, ir dėl to nutarė jį pasisavinti“.
Laiko tempimas
L.Baranauskienė turtą iš naujų savininkų turėjo perpirkti iki kovo 29 d., t. y. per tris mėnesius, todėl, tikina ji, dėjo daug pastangų, kad naujuosius savininkus atsivestų pas notarą ir sudarytų sutartį.
„Aš notarės Aušros Urbonienės paprašiau liudijimo, kad galėčiau jiems oficialiai įteikti – esame pasirašę preliminariąją sutartį, prašau atvykti pas notarę. Nė vienas iš siūlytų laikų jiems netiko. Ir A.Urbonienė jiems netiko. Siūlau Virginiją Jarienę – netinka ir ji. Vienintelis visame Kaune tinkantis notaras – Modestas Valantiejus. Tai einu pas M.Valantiejų, irgi prašau išduoti liudijimą, skirti laikus, kad ponai galėtų prisitaikyti“, – sako L.Baranauskienė.
Tuomet jau ir baigėsi sutartas terminas. L.Baranauskienė „Printelai“ ir „Zenito investicijoms“ sumokėjo 14 tūkst. eurų, kad terminas būtų pratęstas iki balandžio 29 d.
Ji parodo oficialiai išsiųstus laiškus, kuriame nurodytos 7 užsakytos datos atvykti pas notarą – nuo balandžio 13 iki 21 dienos.
„Iškėlė mums sąlygas susitikti tada, kai tik jie gali, o kai deramės, tai vienas negali, tai kitas – „Printelos“ vadovas – negali. Mes pajuntame, kad čia yra sukčiavimas, kad tik nutemptų mums laiką. Randame vienintelį tinkamą laiką – balandžio 21-ąją. Bet tuomet vėl neatvyksta „Zenito investicijos“ vadovas N.Vaikšnys, ir sutartis neįvyksta. Jie jau buvo nusprendę nesirašyti tos sutarties“, – apgailestauja L.Baranauskienė.
Ji aiškina, kad jos surastiems pirkėjams – „Grožio chirurgijai“, kuri ir buvo pastato nuomininkė – buvo keliamos absurdiškos sąlygos: netiko garantinis raštas, pareikalauta kredito sutarties.
„Aš puolu į ašaras, randame dar vieną laiką, jau balandžio 28 d., priešpaskutinė termino diena, imu ir visai kitus pirkėjus. Tada jau 28 d. atvyksta mano pirkėjai, kurie pirktų, tačiau skambinam M.Vasiliauskui ir V.Bukšniui, nekelia ragelio nei vienas, nei kitas. Su vyru važiavome į jų darbovietes, kad atvyktų, klausiam, kas čia yra. Mane apkaltino, kad aš neadekvati ir trukdau čia jiems gyventi. Atvažiavau su antstoliu įteikti pranešimo, kad atvyktų pas notarą“, – pasakoja L.Baranauskienė.
Paskutinę dieną pareikalavo grynųjų
Priešpaskutinę termino dieną pirkėjai ir pardavėjai vis dėlto susirinko pas notarą M.Valantiejų, rodo antstolių įrašai. Nauji pirkėjai – „Akių lazerinės chirurgijos centras“.
„Atvyko žmonės, kurie turi pinigus. Mes su jais derėjomės, sutarėme kainą 700 tūkst. eurų. Jie žadėjo pervesti pinigus per tris dienas. Jie prašė prieš tai atsiųsti sutartį, kad teisininkai galėtų peržiūrėti. Aišku, notaras tos sutarties nesiuntė, nepavyko, nes jos neleido paruošti M.Vasiliauskas. Na, pirkėjai ir sako, ko mums važiuoti tada į tokį sandorį“, – sako L.Baranauskienė.
„Akių lazerinės chirurgijos centro“ vadovas Algimantas Gutauskas 15min patvirtino, kad ketinimai įsigyti pastatą buvo rimti, tačiau ilgą laiką nepavyko gauti sutarties projekto.
Tačiau tos pačios dienos ryte sutarties projektą gavę pirkėjai – chirurgijos centro atstovai – pas notarą visgi atvyko. Čia M.Vasiliauskas pareiškė, kad atsiskaitymas turi įvykti tą pačią dieną, penktadienį, rodo antstolio įrašas. Chirurgijos centro atstovas pasiūlė atsiskaityti per tris dienas nuo sutarties pasirašymo, tačiau toks pasiūlymas M.Vasiliausko netenkino. Taip sandoris neįvyko.
„Jie jau iš anksto buvo pasiruošę sudirbti mūsų pirkėjus. Tie gydytojai tikrai pajėgūs nupirkti turtą ir turi pinigus. Ar čia protinga ir adekvatu, kad 700 tūkst. eurų vertės daiktą nupirktų be sutarties ir iškart susimokėtų į priekį. Na ir neįvyko tas sandoris. Po pusvalandžio mūsų pirkėjams skambino „Printelos“ vadovas ir siūlė jiems įsigyti pigiau, siūlė mesti mus per bortą“, – sako L.Baranauskienė.
Ji paaiškina, kad tą pačią dieną, balandžio 28 d., ji su vyru ir advokatais puolė ruošti ieškinį teismui. Šiuo metu Kauno teismuose yra pradėtos 7 bylos.
Turto savininkai: kalta pati L.Baranauskienė
Vis dėlto naujieji turto savininkai – M.Vasiliausko kontroliuojama „Zenito investicijos“ ir V.Bukšnio „Printela“ – turi kitą nuomonę.
Pats M.Vasiliauskas atsisakė tiesiogiai komentuoti, nurodydamas, kad šią situaciją pakomentuos turto savininkai.
„Mano, kaip advokato, ir Laimos Baranauskienės, kaip klientės, sudaryta teisinių paslaugų sutartis pasibaigė 2014 m. sausio mėnesį, daugiau nei prieš 3 metus, o už kokybiškai suteiktas teisines paslaugas po jų suteikimo L.Baranauskienė man padėkojo (turiu tai patvirtinančią jos žinutę)“, – komentarą parašė M.Vasiliauskas.
O „Zenito investicijos“ atsiųstame paaiškinime teigiama, kad L.Baranauskienė visiškai nepagrįstai kaltina pardavėjus („Zenito investicijas“ ir „Printelą“) vengimu sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Mat sutartu laiku įmonių atstovai buvo nuvykę į notaro biurą sudaryti sutarties.
„Tačiau tik dėl pačių pirkėjų kaltės, jiems nepateikus reikiamų dokumentų, neturint finansinių galimybių įsigyti parduodamo turto, sandoris nebuvo sudarytas (patvirtina rašytiniai įrodymai pateikti teismams bylose, t.y. notaro raštas, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai)“, – teigiama 15min atsiųstame „Zenito investicijų“ komentare.
Pažymima, kad L.Baranauskienė siuntė įvairiausio turinio raštus, raginimus sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau „kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo tik jos iš anksto suplanuota pozicija, siekiant apkaltinti pardavėjus vengimu sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nors realiai pagrindinė sutartis liko nepasirašyta dėl Laimos Baranauskienės ir jos surastų pirkėjų kaltės“.
„Zenito investicijos“ neigia, kad procesas buvo vilkinamas, atvirkščiai – teigiama, kad preliminarioji sutartis netgi buvo pratęsta vienam mėnesiui bendradarbiaujant su pirkėjais, nors L.Baranauskienė ar jos pirkėjai neturėjo finansinių galimybių įsigyti turto.
„Pardavėjai geranoriškai bendradarbiavo derinant visiems tinkančią datą pagrindinės sutarties sudarymui, tačiau L.Baranauskienė pasielgė nesąžiningai, pradėjo melagingai kaltinti pardavėjus tariamu vengimu sudaryti pagrindinę prikimo-pardavimo sutartį“, – aiškinama komentare.
L.Baranauskienė, anot įmonės, pateikia melagingas faktines aplinkybes, klaidina nurodydama tikruosius šalių ketinimus, nurodo neteisingas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo priežastis. Taip pat pažymima, kad po L.Baranauskienės kaltinimų buvo prarastas pasitikėjimas ja ir jos surastais pirkėjais, todėl, įvykdžius sutartyje kilusias pareigas ir pasibaigus terminui – nebeprivalėta parduoti turto.
Komentarą pasirašiusi „Zenito investicijų“ dabartinė direktorė Mantė Lokytė taip pat mini, kad L.Baranauskienė savo veikla norėjo toliau gauti nuompinigius už jai nepriklausantį turtą. Patikinama, kad turtas sąžiningai įsigytas iš antstolio sumokėjus už jį visą antstolio nustatytą kainą (520 tūkst. Eur), kuri „buvo didesnė už vertintojų tuo metu nustatytą realią turto rinkos kainą“ (500 tūkst. eurų).
„Zenito investicijų“ apyvarta pernai nesiekė nė 10 tūkst. eurų, rodo rekvizitai.lt duomenys.
V.Bukšnys: nekalbėjo kaip žmogus
Kitos savininkės – „Printelos“ – vadovas V.Bukšnys 15min tikina, kad racionaliai kalbėtis su L.Baranauskiene nepavyko.
„Ji užvedė ginčą vietoje to, kad kalbėtų normaliai kaip žmogus. Dar nesibaigus notariniam procesui, kur galėjom pasirašyti sutartį, bet ji neatsivedė pirkėjo, ji tą pačią dieną pradėjo rašyt ieškinius. Na tai apie ką čia kalba, žmogus vietoje to, kad pasakytų atsiprašau, suklydau, nes atvedė pirkėją, kuris neturi jokių finansinių įsipareigojimų“, – sako V.Bukšnys.
Jis tikina, kad „Grožio chirurgija“ neturėjo jokio banko rašto, kuris patvirtintų, kad įmonė pajėgi susimokėti.
„Bankas neva davė raštą, ant kurio nepasirašė. Na tai čia tas pats, kas aš atspausdinčiau jums bet ką ir sakyčiau, kad imk milijoną, bet aš savo parašo nedėsiu. Ir paskui pradeda šaukti, rėkauti, plius meluoja ir šmeižia. Na tai ką su tokiu žmogumi kalbėti. Na nenori, nereikia“, – sako V.Bukšnys.
Jis tikina, kad L.Baranauskienė turėjo tris mėnesius turtui išpirkti arba atvesti pirkėjui. Tačiau per terminą to padaryti taip ir nepavyko, o tik „paskutinėmis dienomis surado kažką ten“.
„Šmeižia, kad mes kažko neįvykdėm. Bet ir pirmas sandoris pas notarą balandžio 21-ą dieną tai ne dėl mūsų kaltės neįvyko, – tikina V.Bukšnys. – Klausiam jos, tai dėl kieno kaltės sandoris neįvyko? Taip, sako Laima, neturėjo „Grožio chirurgija“ rašto, negavo, negalėjo tas pirkėjas nupirkti. Ėjo, vos ne atsiprašinėjo. Už kelių dienų vėl rašo nesąmones, kad jau mes kalti. Tos jos melagystės tai per akis pilasi“, – sako V.Bukšnys.
Jis vardija, kad nuolat buvo terorizuojamas tai antstolių, ultimatumų ir reikalavimų, tačiau, pasak jo, buvo dedamos pastangos, kad sandoriai įvyktų.
„Esmė, kad ji per 3 mėn. neatsivedė savo kliento ir pati nenupirko. Tad jei nenupirko, vadinasi, baigėsi sutartis ir baigėsi santykis. O paskui ji prašo, kai baigėsi sutartis, kad gal tas pirkėjas nupirks, nors jokių finansinių įsipareigojimų ar galimybių nepateikė, nei rašto, nieko, ir gal sumokės kažkada. Na nesvarbu, ar po dienos, ar po trijų, bet jei sutartyje parašyta, kad iki tos dienos, tai reiškia, ji puikiai žino, kada reikia surasti tuos pirkėjus ir kaip sumokėti. Sąlygos buvo aptartos ir viskas“, – rėžia V.Bukšnys.
Klinika patvirtina norą įsigyti
Vis dėlto „Akių lazerinės chirurgijos centro“ vadovo Algimanto Gutausko teiginiai patvirtina L.Baranauskienės versiją – jis aiškina, kad klinika tikrai siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą, tačiau sutarties projekto taip ir negavo iki pat paskutinės dienos.
„Buvo pasirašytas ketinimų protokolas, likus maždaug savaitei iki termino. Paskui, kaip suprantu, labai ilgai notaras nepateikė pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Ir jis buvo atsiųstas likus dviem valandoms iki pasirašymo termino“, – sako A.Gutauskas.
Jį stebina tai, kad notaras atsisakė rengti sutarties projektą iš anksto.
„Aš tam M.Valantiejui irgi skambinau. Mes nematėm sutarties teksto, neaišku, ar jis mus tenkina, ar ne. Ir jis atsakė, kad ne, iš anksto jis nerašys, nes jau buvo tokių precedentų, kad neva neįvyksta pasirašymas. Na, o kai buvo prieš dvi valandas pateikta, ir buvo tekste, aš atsimenu, parašyta, kad reikia iš anksto sumokėti sumą. Na, tai netinkamas mums tekstas savaime aišku“, – sako A.Gutauskas.
Jis aiškina, kad sutarties tikėjosi prieš dvi dienas iki sutarties pasirašymo – kad peržiūrėtų advokatai, pateiktų pastabas.
Detaliau komentuoti situacijos jis nelinkęs – nesitikėjo, kad „ten viskas yra apsunkinta“, todėl, nepavykus sandoriui, „tuo viskas iš mano pusės ir baigėsi“.
„Jeigu tas pastatas bus parduodamas laisvai, tai mus vėl domintų, jeigu mes iki to laiko nebūsim nusipirkę kitų patalpų savo veiklai. Tai aš turbūt tiek galėčiau pasakyti“, – teigia A.Gutauskas.
O kito galimo pirkėjo – „Grožio chirurgijos“ – vadovas Jonas Staikūnas 15min neįvardijo konkrečių savo ketinimų, tik patvirtino, kad L.Baranauskienės siūlymą pastatą įsigyti buvo gavęs.
„Aš nelabai galėčiau ką nors pasakyti, nes, kada vyksta karas tarp buvusio savininko, esamų savininkų, tai paprastai tie, kurie būna tarpe, o šiuo atveju mes esame tarpe, nuomojamės pastatą, dažniausiai ir nukenčia“, – nenorėjo į konfliktą veltis J.Staikūnas.
Jis patvirtino, kad pastato nuomos sutartį jau pasirašė su naujais savininkais ir ji nepertraukiamai truks iki 2019 m. pabaigos.
Kreipėsi į institucijas
L.Baranauskienė aiškina, kad motyvai užvaldyti turtą gana aiškūs – jo vertė yra maždaug 200 tūkst. eurų didesnė nei kaina, už kurią įsigijo.
„Yra nuomininkai, kurie moka 6 tūkst. eurų nuomą kiekvieną mėnesį, o įsigijo turtą už 500 tūkst., kai galima parduoti už 700 tūkst. eurų. Tai finansinė nauda čia jiems nemaža“, – sako L.Baranauskienė.
Ji baiminasi, kad Kauno teismuose bylos gali patirti nesėkmę.
„Nenorime nieko įžeisti ar apkaltint, bet buvęs ilgametis STT darbuotojas, dabar advokatas Mindaugas Vasiliauskas ne kartą yra sakęs, kad nebijo Kauno teismų ir prokuratūros, net jei advokatų taryba išvanos jam kuprą, turtas vis tiek liks. Gali būti, kad mums sunku bus rasti šiose bylose teisybę“, – nuogąstauja L.Baranauskienė.
Dėl asmeninės baudžiamosios bylos M.Vasiliauskui iškėlimo L.Baranauskienė pateikė pareiškimus ir į Generalinę prokuratūrą, taip pat Advokatūrą. M.Vasiliauskas iš STT pasitraukė 2008 m. balandį, kai dėl jo tarnybinės veiklos buvo pradėtas patikrinimas.
„Mes per advokatą buvom jam siūlę perleisti turtą už 610 tūkst. eurų ir išspręsti taikiai. Bet jam reikia uždirbti ne 80 tūkst. o nori visų 180 tūkst. eurų, kažkas tokio, – sako L.Baranauskienė. – Matot, matematika paprasta, kai iš nuomos gauni per 70 tūkst. eurų, tai 7 metai, ir atsiperka objektas, o dar jis yra gana perspektyvus.“
Ji patikina, kad pasitikėjo advokatu ir tikėjosi, kad pavyks visus reikalus išspręsti paprastai.
„Tuo metu mano investicinės galimybės buvo kitokios, ir man buvo patogu tada susimokėti tuos 39 tūkst. Eur palūkanų“, – papildo L.Baranauskienė.
Ji vertina, kad keliolika tūkstančių eurų jau kainavo išlaidos dėl bylinėjimosi teismuose.
