Tokias ir dar platesnes galimybes atvers Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su dar 24 partneriais – didžiaisiais šalies kultūros paveldo saugotojais.
Iš saugyklų – į internetą
Pasitelkdami Europos Sąjungos fondų investicijas, tarpusavyje bendradarbiaudami šalies muziejai, bibliotekos, universitetai, teatrai, kultūros ir mokslo įstaigos bei institucijos kartu įgyvendina projektą „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“.
Projektui vadovaujantis Nacionalinės bibliotekos Strateginės plėtros departamento direktorius Eugenijus Stratilatovas sako, kad taip siekiama modernizuoti Virtualią elektroninio paveldo informacinę sistemą ir suskaitmeninti kultūros paveldo objektus, kurie yra saugomi įvairiose institucijose. Todėl tarp šio projekto partnerių – visos apskričių bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka, Lietuvos mokslo taryba, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvių literatūros ir tautosakos bei Lietuvių kalbos institutai, Kultūros paveldo centras ir Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos archyvaro tarnyba, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir kt.
„Visi projekto partneriai skaitmenina savo turimus ir saugomus kultūros paveldo objektus. Su tais parneriais, kurie turi savo informacines sistemas, kuriame sąsajas, kurios leis rasti suskaitmenintus objektus įvairiose informacinėse sistemose. O tai reiškia, kad vartotojams paieška bus daug paprastesnė“, – žada E. Stratilatovas.
Kas modernu vakar – iššūkis šiandien
Pašnekovas pasakoja, kad dar 2005 metais buvo pradėta kurti virtuali elektroninio paveldo informacinė sistema. Būtent tuomet atsirado kultūros paveldo portalas www.epaveldas.lt. Šiandien jame galima rasti daugiau nei 140 tūkstančių įvairių objektų – nuo nuotraukų iki periodikos leidinių.
Bet tai, kas buvo inovatyvu ir modernu daugiau nei prieš dešimtmetį, jau nebeatitinka šiandienos vartotojų poreikių. „2016−2017 m. Kultūros ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 70 procentų portalo www.epaveldas.lt vartotojų pripažino, kad portalas yra naudingas. Kaip didžiausias jo privalumas buvo įvardintas faktas, kad visi jame esantys kultūros paveldo objektai yra patikimi ir kokybiški, jais remiantis galima atlikti kai kuriuos genealoginius tyrimus. Ir tai daryti galima iš bet kurios vietos, kur yra interneto ryšys“, – pasakoja E. Stratilatovas.
„Tačiau dauguma vartotojų pripažino, kad sudėtinga atlikti paiešką ir pritaikyti filtrus, paslaugų ir funkcijų naudojimas yra ribotas. Taigi, galima daryti išvadą, kad žmonėms toks portalas reikalingas, aktualus, tačiau nepatogus. Akivaizdu, kad trūksta kultūros paveldo turiniu grįstų elektroninių paslaugų, taip pat galimybės lengvai rasti norimą turinį ir juo naudotis“, – aiškina pašnekovas.
Nereikės naršyti daugelyje skirtingų internetinių puslapių, atvers vartai į suskaitmenintą Europos kultūros paveldo lobyną,
Dar viena problema, pasak E. Stratilatovo, kad kiekviena institucija ne tik atskirai skaitmenina savo turimus kultūros paveldo objektus, bet ir juos pateikia vartotojui per skirtingas prieigas.
Būtent todėl šis portalas, kaip ir kitos Lietuvoje egzistuojančios informacinės sistemos ar interneto svetainės, skirtos kultūros paveldui, nėra labai populiarios. Jomis daugiausia naudojasi įvairūs mokslininkai, tyrinėtojai, studentai, nors galėtų būti naudingos ir plačiajai visuomenei, moksleiviams.
Todėl šiemet ir buvo pradėtas vykdyti trejų metų trukmės virtualios kultūrinės erdvės plėtros projektas. Jam įgyvendinti iš ES fondų skirta 8,4 mln. eurų.
Paprastesnė paieška
Planuojama sukurti 9 naujas elektronines paslaugas, parengti naują skaitmeninį turinį ir jį aktualizuoti sukuriant 3 naujas elektronines edukacines priemones. Tai reiškia, kad portalą www.epaveldas.lt papildys daugiau kaip 200 tūkstančių objektų ir bus sukurta daug paslaugų bei atverta naujų galimybių.
„Bus sukurtos tokios paslaugos kaip skaitmeninio turinio valdymas, susiejimas su geografine vieta, kūrinio statuso ir licencijavimo nustatymas, muzikos iš natų grojimas, personalizuotų virtualių parodų bei virtualiosios ir papildytosios realybės ekspozicijų sudarymas. Tai reiškia, kad vartotojas, pavyzdžiui, galės rasti paveikslą pagal jo nutapymo vietą, apsilankyti virtualios realybės paveikslų galerijoje.
Mokytojai ir moksleiviai galės visomis paslaugomis naudotis pagal savo poreikius bei galimybes, pavyzdžiui, kurti įvairias galerijas, parodas, kitaip naudoti suskaitmenintus paveldo objektus, kad ir iliustruoti senu atviruku pieno pakelį, atsispausdinti senas nuotraukas; taip pat pateiksime licencines sąlygas, kaip naudoti atsisiųstą turinį toliau“, – ateities planais dalijasi E. Stratilatovas.
Vartai į Europos paveldo lobyną
Per www.epaveldas.lt prieigą bus galima vykdyti paiešką visose didžiosiose Lietuvos duomenų bazėse: Informacinėje Lietuvos muziejų sistemoje LIMIS, archyvų sistemoje EAIS, LRT Mediateka, eKinas, eLABas, Lituanistika ir daugelyje kitų. Taigi, pagaliau vartotojai, ieškantys įvairių su kultūros paveldu susijusių objektų bei paslaugų, galės naudotis vieno langelio principu.
„Toks atminties institucijų bendradarbiavimas ir pajėgų konsolidavimas skaitmeninių paslaugų teikimo srityje ne tik labai palengvins informacijos paiešką, nes nereikės naršyti daugelyje skirtingų internetinių puslapių, bet ir atvers vartus į suskaitmenintą Europos kultūros paveldo lobyną, – žada E. Stratilatovas. – Lietuvoje saugomas kultūros paveldas bus integruotas į Europos atminties institucijų portalą www.europeana.eu. Taigi, mūsų paveldas bus matomas visų ES valstybių vartotojams, o mums – atvertas jų.“
Vykdant šį projektą bus atnaujinta skaitmeninimui reikalinga infrastruktūra, įsigyta moderni techninė įranga, kurios irgi labai reikia.
Galimybės mokytojams ir moksleiviams
Atlikti tyrimai parodė, kad www.epaveldas.lt portalu daugiausia naudojasi kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse dirbantys žmonės, tačiau jame esanti informacija gali ir turėtų būti įdomi gausesniam žmonių ratui.
Aktualizuojant skaitmeninį turinį bus sukurtos priemonės, skirtos gyvenantiems užsienyje ir norintiems įgyti žinių apie mūsų šalies kalbą, kultūrą, istoriją, taip pat padės geriau suvokti skaitmenintos medžiagos vertę sukuriant temines reikšmines objektų grupes.
„Portalo vartotojai ne tik taupys savo laiką, jie gaus tikslesnius kultūrinio turinio paieškos rezultatus, padidės jų saviraiškos galimybės, mat įgis galimybę kurti virtualias parodas, galės plėsti žinių bagažą naudodamiesi edukacinėmis priemonėmis, galės naršyti portale iš bet kur per mobiliuosius įrenginius. Tai reiškia, kad bus patogiau naudotis mūsų šalies kultūros paveldu. Net ir tuo, kuris anksčiau buvo sunkiau prieinamas“, – žada E. Stratilatovas.
