„Aš ir mano vaikai bus tau ištikimi“.
Tokie santuoką ir altorių primenantys žodžiai Giedrei, jautriai ir meniškai natūrai, net kojas pakirto, išgirdus, kaip būrys pirmakursių taria žodžius, primenančius maldą jūrai.
Simboliška – studentai prisiekia prie paminklo iš jūros negrįžusiems jūreiviams. Sakoma, priesaika – tai likimo parašas, Giedrės kalbinti jaunuoliai – būsimi kapitonai, laivavedžiai, inžinieriai – pritarė, kad po priesaikos mokslų mesti jau nevalia.
