Apie banko veiklą ir „ateities“ specialybes kalbamės su Kamieninių ląstelių banko rinkodaros vadove Rasa Kulvietiene.
Kuo užsiima kamieninių ląstelių bankas? Pavadinimas skamba gana egzotiškai.
Kamieninės ląstelės dažniausiai naudojamos įvairioms onkologinėms ligoms gydyti. Tikriausiai daugelis yra girdėję, kad susirgus kraujo vėžiu ligoniui persodinami kaulų čiulpai. Tačiau kaulų čiulpų paieška sudėtingas, ilgai trunkantis ir ne visada sėkmingas procesas. Išties ne visi donorai atitinka visus reikalingus parametrus, nors pasaulinis kraujo čiulpų donorų registras tikrai nemažas.
Maždaug prieš 20 metų mokslininkai atrado, jog kūdikių virkštelėse yra reikiamos kamieninės ląstelės, kurias galima naudoti tranplantacijai taip pat, kaip ir kaulų čiulpuose esančias kamienines ląsteles. Norintiesiems, gimus kūdikiui surenkame iš virkštelės šias ląsteles ir saugome specialioje saugykloje. Vėliau, žmogui susidūrus su liga, jis galės pasinaudoti savo kamieninėmis ląstelėmis .
Beje, šiuo metodu jau gydomos ne tik onkologinės ligos. Pradėtos dar maždaug 40 įvairių ligų, tokių kaip stuburo traumos, cerebralinis paralyžius ar I tipo diabetas, klinikinės studijos, todėl išsaugotos virkštelės kraujo kamieninės ląstelės galės būti panaudotos ne tik pačio vaiko, bet ir kitų šeimos narių gydymui.
Kiek suprantu, kamieninių ląstelių bankas gana nauja veikla ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kokių specialybių žmonės dirba Jūsų banke?
Kamieninių ląstelių bankai pasaulyje veikia apie 20 metų, Lietuvoje – jau 6 metus. Per šį laikotarpį patirties sukaupta tikrai daug, tad ilgalaikis kamieninių ląstelių saugojimas tikrai nėra naujiena.
Mūsų personalas – tai kvalifikuoti gydytojai, biologai, imunologai, biofizikai, genetikai bei kitų sričių biomedicinos mokslus įsisavinę specialistai, kurie nuolat seka ir dalyvauja kamieninių ląstelių moksliniuose tyrimuose. Kamieninių ląstelių banko laboratorijoje dirba tik specialiai darbui su virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis parengti darbuotojai. Žinoma, reikalingi ir darbuotojai, kurie yra įprasti tradicinėse įmonėse – pavyzdžiui, finansininkas.
Dažna Lietuvos įmonė, kurios veiklai reikia aukšto lygio specialistų, skundžiasi, kad jų mūsų šalyje trūksta.
Prieš keletą metų, kai stipriai padidinome darbuotojų skaičių, naujų komandos narių surasti nebuvo lengva. Nemažai mokslininkų dirba užsienyje.
Tačiau iš esmės negalime skųstis specialistų trūkumu. Mūsų veikla tokia, kad jie patys nori dirbti Kamieninių ląstelių banke, juk čia darbas suderinamas su tobulėjimu, vyksta moksliniai tyrimai. Užsienyje darbuotojų tikrai nereikia ieškoti, mūsų universitetuose, pvz. VU Gamtos mokslo fakultete, specialistai paruošiami tikrai puikiai.
Ar bandote, kaip kai kurios toli į ateitį žvelgiančios įmonės, rengti sau potencialius darbuotojus dar mokykloje, universitetuose?
Genetika, ląstelių terapija – taip vadinamos „ateities specialybės“ ir patenka į jų sąrašo dešimtuką. Jas dažnai pasirenka dar mokykloje biologija besidomintys vaikai.
Gilinant žinias atsiveria naujos sritys, atsiranda susidomėjimas genetika, molekuline biologija ar kitomis sudėtingomis biologinėmis sritimis. Taip pat ir šalia esanti medicina. Ji laikoma viena populiariausių profesijų. Tačiau dalis ja pradėjusių domėtis žmonių nusprendžia pasukti ne tradicinėmis kryptimis, bet ta pačia genetika, neurobiologija, imunologija, molekuline biologija, biofizika.
Su vaikais, paaugliais, studentais stengiamės aktyviai bendradarbiauti tiesiog tam, kad galėtume suteikti jiems papildomų žinių. Studentai pas mus atlieka praktikas, rašo savo kursinius, baigiamuosius darbus, nesenai prisijungėme prie iniciatyvos „Kam to reikia“.
Ar moksleiviams ne per daug sudėtinga jūsų veikla?
Tikrai ne. Net nuostabu, kaip moksleiviai išmano ląstelių inžineriją ir genetiką, užduoda specifinius klausimus, diskutuoja. Jie tikrai ateina čia ne pamatyti ką nors egzotiško, o iš arčiau susipažinti su tuo apie ką jau žino, papildyti savo žinias.
Jei netrūksta specialistų, yra daug besidominčių šia sritimi, kam jums to reikia? Juk tokia veikla atima nemažai laiko.
Prie „Kam to reikia?!“ prisijungėme vedami asmeninių paskatų. Prisimenu save mokyklos suole – nori visko daug, o galimybių nėra. Su biomedicininiais mokslais galėjau susipažinti daugiau teoriškai.
Tačiau šitoje srityje ypač svarbu iš arti pamatyti, kaip viskas vyksta. Stebint iš šono, gali susidaryti nuomonė, kad viskas labai paprasta – tereikia idėjos ir Nobelio premija ranka pasiekiama. Tačiau realybė nuo mokykloje dėstomų teorinių pagrindų labai skiriasi. Mūsų darbo kasdienybė – ištisos paros praleistos laboratorijoje, nesėkmės, tūkstančiai darbo valandų. Bet sėkmė, žinoma, visa tai atperka. Taigi, norėjosi, kad mokiniai turėtų galimybę pažinti šią veiklą iš arti, ko pati neturėjau galimybės patirti.
O dėl sugaišto laiko. Nepavadinčiau to sugaištu laiku. Norint galima viską suderinti, bet kuriuo atveju, darbas turi būti malonus, o jeigu jis naudingas visuomenei, tai naudinga mums visiems, tobulėjame kartu. Ir, žinoma, tokia veikla teikia asmeninį pasitenkinimą.
Ačiū už pokalbį.
