Išskirtiniame interviu su jaunaisiais kūrėjais skaitykite ne tik apie tai, kaip Tomas&Lukas mokėsi fotografijos meno, bet ir apie tai, kuo skiriasi įžymybių bei paprastų žmonių fotosesijos. Tuo pačiu sužinosite, ar iš tiesų egzistuoja fotogeniški ir nefotogeniški žmonės, bei kodėl fotografijai reikia aistros.
- Tomai ir Lukai, šiandien esate be galo užimti – iš vienos fotosesijos lekiate į kitą. Gal galite papasakoti, nuo ko viskas prasidėjo? Kaip Jūsų rankose atsirado fotoaparatas?
Fotosesijoms ruošiamės vis atsakingiau ir ilgiau, ieškome naujų sprendimų, vietų, apšvietimo idėjų.
- Lukas: Pirmas mano fotoaparatas buvo tėčio dovana 15-ojo gimtadienio proga – „Nikon d40x“. Pirmųjų nuotraukų nepavadinčiau tam tikra fotografijos pradžia, nes tai buvo labiau laisvalaikio užsiėmimas, padėjęs atitrūkti nuo mokslų. Šiandien neįsivaizduoju savo gyvenimo be fotografijos – ji tapo mano kasdienybe.
- Tomas: O aš fotografuoti pradėjau prieš 7 metus. Pirmasis fotoaparatas buvo juostinis „Zenit“, o pirmosios nuotraukos buvo išties tragiškos ir į jas dabar žiūrint kyla ironiška šypsena bei klausimas „kas man tuo metu buvo galvoje?”. Šiandien fotografija yra didžiulė dalis manęs – tai yra mano darbas, mano laisvalaikis, mano gyvenimo būdas, todėl neįsivaizduoju savęs darant kažką kitą.
- Kaip manote, ar fotografija yra amatas, kurio galima mokytis iš kitų žmonių? Kas buvo Jūsų autoritetai, iš kurių mokėtės?
- Tomas: Pirmasis mano mokytojas buvo Gediminas Žilinskas. Iš jo išmokau labai daug – tiek fotografijos iš techninės pusės, tiek iš bendravimo su klientu, modeliu, komanda. Jis ir dabar yra man autoritetas. Kalbant apie užsienio fotografus, favoritais laikau Mert ir Marcus, Lina Tesch, Joey Lawrence, Lara Jade. Keli iš jų yra panašaus amžiaus kaip ir aš. Tai labai įkvepia ir skatina kurti, dirbti ir domėtis daugiau ir daugiau.
- Lukas: Šiuo metu mokomės vienas iš kito. Lietuvoje autoritetu fotografijoje laikyčiau nebent Tadą Černiauską, jis nuostabus žmogus ir fotografas, kuris kasmet nustebina konceptualumu ir kūrybiškais projektais. O iš užsieniečių mane labai įkvepia Mert ir Marcus duetas, Alexi Lubomirski, Steven Klein, Tony Duran, Lina Tesch, Steven Meisel ir dar daug kitų. Jų darbai kalba patys už save – kiekvienas turi stilių, bet vis tiek sugeba nustebinti.
- Kaip šiandien toliau mokotės? Kaip įgyjate savo veiklai reikalingų žinių?
Fotografija – tai amatas. Nė vieno amato neišmoksi jo nedarydamas, todėl pirmenybę teikiu praktikai.
-Lukas: Fotografijos pagrindus įgijau tikrai tik praktikos būdu. Kažkada eksperimentavau su fotoaparatu pats, paskui tai pakeitė asistavimas kitiems fotografams. Daugiausiai sužinojau dirbdamas su garsia Lietuvos fotografe Oksana Točickaja – ji buvo pirmoji tikra mano mokytoja, kuri suteikė nemažai žinių, davė stiprius pagrindus kilti karjeros laiptais. Iki šiol esu dėkingas būtent jai.
Šiuo metu daug laiko praleidžiu dirbdamas, keldamas sau aukštesnius reikalavimus ir jaučiu, kaip tobulėju. Fotosesijoms ruošiamės vis atsakingiau ir ilgiau, ieškome naujų sprendimų, vietų, apšvietimo idėjų. Planuojame ir apsilankyti kūrybinėse dirbtuvėse pas užsienyje dirbančius fotografus.
- Tomas: Fotografija – tai amatas. Nė vieno amato neišmoksi jo nedarydamas, todėl pirmenybę teikiu praktikai. Praktika be teorinių žinių gali būti labai klaidinanti. Todėl stengiuosi, vos tik turiu tam laiko, ieškoti, domėtis kas naujo atsirado technikos rinkoje, koks apšvietimas reikalingas vienai ar kitai nuotaikai sukurti.
Daug teorinių žinių reikalauja ir nuotraukų retušavimas – pastaruoju metu tam skiriu daugiausiai laiko. Taip pat kūrybiškumo skatinimas, įkvėpimo ieškojimas ypač svarbūs norint sukurti kažką ypatingo. Žinoma, reikia neužmiršti, kad fotografija tai ir verslas, todėl be gerų verslumo, bendravimo ir laiko planavimo įgūdžių šioje profesijoje neapsieisi.
Žinoma, reikia neužmiršti, kad fotografija tai ir verslas, todėl be gerų verslumo, bendravimo ir laiko planavimo įgūdžių šioje profesijoje neapsieisi.
- Tomai ir Lukai, o kaip jautėtės mokykloje? Ar norėjote tuo metu būti fotografais?
- Tomas: Mokykloje mėčiausi tarp kelių specialybių. Didelė svajonė buvo tapti mediku, tačiau supratau, kad tai ne man. O fotografuoti pradėjau jau besibaigiant 12 klasei – dar nebuvo minčių, kad tai galėtų būti kelias, kuriuo eisiu. Galbūt todėl ir pasirinkau pabaigti teisės studijas, tačiau gavus pirmuosius užsakymus prioritetai iš karto tapo aiškūs.
- Lukas: Mokykloje daugiau svajodavau. Tada norėjau būti mediku, bet tik pradėjęs mokytis supratau, kad to turbūt nenoriu ir pradėjau ieškoti savęs. Svarbu, kad atradau.
- Vaikinai, o gal galite papasakoti daugiau apie savo darbą? Pavyzdžiui, ar skiriasi kuo nors paprastų žmonių ir Lietuvos įžymybių fotografavimas?
- Tik profesionalumu. Kai fotografuoji žinomus žmones, jie supranta, kad tai yra darbas, jie ateina nusifotografuoti su tikslu, o mes darome viską, kad tai butu įgyvendinta per kuo trumpesnį laiką ir būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas.
Fotogeniškumas egzistuoja – kartais labai gražūs žmonės nuotraukose atrodo išsigandę ir visiškai nepasitikintys savimi. Bet, manau, tai lemia ir fotografų sugebėjimai: kaip jie moka valdyti situaciją.
Smagu dirbti su žmonėmis, kurie žino, ką daro, ir vertina tavo darbą. Kuo tai skiriasi nuo paprastų žmonių? Tik tuo, kad paprastai tai nėra laikoma darbu, o labiau pramoga ar hobiu. Tarsi tai būtų tik linksmybės, šampanas. Man tai rimtas darbas, nebent iš tiesų tenka fotografuoti didelę šventę.
- Kai kurie žmonės save vertina labai kritiškai ir mano, kad jiems nelabai tinka fotografuotis. Ar sutinkate su teiginiu, kad vieni žmonės yra fotogeniški, o kiti – ne?
- Lukas: Taip, sutinkame su teiginiu, kad vienus kamera myli labiau, kitus mažiau. Fotogeniškumas egzistuoja – kartais labai gražūs žmonės nuotraukose atrodo išsigandę ir visiškai nepasitikintys savimi. Bet, manau, tai lemia ir fotografų sugebėjimai: kaip jie moka valdyti situaciją. Nėra negražių žmonių – turbūt tik blogas pateikimas.
- Tomas: Visi žmonės yra fotogeniški: kiek yra žmonių, tiek yra nuomonių.
- Vaikinai, o kokius lietuviškus bei užsienio portalus skaitote? Gal sekate kokius fotografijų žurnalus?
Nėra negražių žmonių – turbūt tik blogas pateikimas.
- Tomas: Skaitau ir seku portalus, kuriuose rašoma mados temomis, kuriuose keliamos įvairių reklaminių kampanijų nuotraukos, fotografijos ir kitos subtilybės. Stengiuosi atsirinkti informaciją, kad ji teiktų kuo didesnę naudą.
- Lukas: Iš lietuviškų puslapių skaitau tik „Spintos guru”– visada smagu skaityti išsamiai ir profesionaliai pateiktą informaciją apie tendencijas, mados savaites ir viską, ką apima mada Lietuvoje bei visame pasaulyje. Skaitau ir lietuviškus mados žurnalus. Ypač smagu pamatyti savo darbus, išspausdintus spaudoje. O kalbant apie užsienį, neretai sulaukiu lauktuvių. Vienas mėgstamiausių leidinių – prancūziškasis „Numero“. Nors jo neprenumeruoju, keliaujantys draugai nepamiršta, kad jis man labai patinka.
-Paskutinis klausimas: profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!” padeda moksleiviams pasirinkti savo profesiją. Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie nori būti fotografais?
Fotografo darbas nesibaigia mygtuko paspaudimu ar apšvietimo išmanymu, tai labai intymus ir sunkus darbas, bet be galo įdomus ir suteikiantis labai daug džiaugsmo.
- Lukas: Pirmiausia patarčiau pradėti fotografuoti, tada iš susidomėjimo atsiranda noras tobulėti. Iš to – klausimai, į kuriuos atsakyti gali padėti tolesnis darbas ir bendravimas. Patarčiau nepamiršti svajonių, nes jos tikrai pildosi!
- Tomas: Turėti didžiulę aistrą šiai profesijai. Labai daug domėtis ir skaityti, bendrauti su įvairiais žmonėmis, ieškoti kuo daugiau kontaktų. Fotografo darbas nesibaigia mygtuko paspaudimu ar apšvietimo išmanymu, tai labai intymus ir sunkus darbas, bet be galo įdomus ir suteikiantis labai daug džiaugsmo.
- Ačiū Jums už pokalbį.
Profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“ drauge su fotografų tandemu „Tomas&Lukas“ kviečia visos šalies moksleivius dalyvauti fotografijų konkurse. Iki pat spalio 26 dienos mokiniai kviečiami kurti nuotraukas apie savo svajonių profesiją ir siųsti jas iniciatyvos komandai. Konkurso nugalėtojai bus paskelbti spalio 27 dieną: 2 geriausių nuotraukų autoriai bus apdovanoti prizais – planšetiniu kompiuteriu „Samsung Galaxy Tab 10.1“ bei momentiniu fotoaparatu „Fujifilm instax mini 90“.
Nuotraukas siųskite asmenine žinute „Kam to reikia?!“ komandai į iniciatyvos „Facebook“ paskyrą https://www.facebook.com/pages/Kam-to-reikia/266653546690399?fref=ts
Iniciatyvos komanda nuotraukų laukia iki spalio 26 dienos 20:00 val.
Daugiau informacijos apie fotografų „Tomas&Lukas” darbus galite rasti jų interneto puslapyje https://www.facebook.com/TomasandLukas
