– Kokią mokyklą baigėte? Ar buvote gera mokinė?
– Baigiau „Ryto“ vidurinę mokyklą Kėdainiuose. Man mokytis mokykloje patiko, aišku būdavo įvairių momentų, bet iš esmės man mokykla nebuvo nei siaubas, nei baubas, aš joje jaučiausi gerai ir turiu gerų prisiminimų. Niekada nebuvau pirmūnė, pradinėse klasėse visada turėjau ketvertą už lietuvių kalbą, nes nuolat darydavau klaidų rašyboje, o štai literatūra sekėsi puikiai.
– Dabar esate panirusi į daugybę veiklų – vedate laidas, rašote kulinarines knygas, tinklaraštį. Ar mokykloje buvote tokia pat „aktyvistė“?
– O taip, visada buvau aktyvi ir iniciatyvi. Buvau klasės seniūnė, mokyklos tarybos narė, dainavau chore, vedžiau renginius, dalyvavau mokyklos „kreizvakarių“ komandoje ir panašiai.
– Kokias pamokas mėgote mokykloje?
– Esu humanitarė, taigi man patikdavo daugiau humanitariniai mokslai. Nors iš tiesų nebuvo pamokų, kurių nemėgčiau. Tingėdavau tik per fizinio lavinimo pamokas, bėgimas ir sportas niekada nebuvo mano stiprioji pusė.
– Kuo svajojote būti mokykloje?
– Mokydamasi svajojau dirbti žurnaliste ir dirbti televizijoje, būti aktyvia ir daug keliauti. Mano svajonės išsipildė su kaupu.
– Kiek dabartinė Jūsų veikla susijusi su studijomis, kurias baigėte?
– Baigiau žurnalistikos bakalauro ir ryšių su visuomene magistro studijas Vilniaus universitete. Ten susiformavau kaip asmenybė, universitete sutikau geriausius savo draugus, kiekvieną dieną naudoju tai, ką išmokau studijų metu.
Universitetas man asocijuojasi ne su amato išmokimu, man tai – žinios ir įgūdžiai, kurie reikalingi kiekvieną dieną.
– Kokia buvo pirmoji televizijos laida, kurią vedėte?
– Kaip vedėja debiutavau laidoje „Maximanija“ – tai buvo žaidimas šeimai, kuriame jos nariai turėdavo atlikti įvairius iššūkius. Iki to laiko dirbau televizijos užkulisiuose, buvau reporterė, ruošdavau įvairius reportažus.
Prisimenu pirmojo filmavimo metu drebėjau kaip epušės lapas. Ir dabar prieš didelius renginius išlikęs jaudulys, bet, kita vertus, užaugau ir prieš kamerą jaučiuosi savimi ir savo vietoje.
– Kaip ir kada supratote, kad norite dirbti kulinarijos srityje?
Na, man nuo pat mažens patiko maistas ir suktis virtuvėje. Bet žurnalistės profesija atrodė daug garbingesnė nei virėjos. Visada svajojau apie aukštąjį išsilavinimą, universitetą ir net nebūčiau pagalvojusi apie virėjos darbą.
Kai pradėjau daugiau laiko praleisti Londone, paklausiau savęs, kokia yra kita sritis, kuri man yra įdomi ir kuriai jaučiu trauką. Ir tai buvo virtuvė. Todėl nusprendžiau pradėti rimčiau domėtis, pati sugalvojau, kad galiu tapti maisto žurnaliste.
– Kada ir kaip kilo mintis parašyti pirmąją kulinarinę knygą?
– Prieš penkerius metus pradėjau rašyti tinklaraštį beatosvirtuve.lt, o po pusmečio sulaukiau pasiūlymo parašyti kulinarinę knygą.
– Parašėte jau tris knygas. Ar jau turite idėjų kitai knygai?
– Turiu idėjų dar keturioms knygoms! Skamba besotiškai, bet kurti ir dirbti prie knygų man yra malonumas.
– Ar Jūsų darbo diena labai nutolusi nuo įprastinės darbo dienos sampratos – darbas nuo 8 val. iki 17 val.?
– Mano darbo diena daugiau mažiau įsispraudžia į šituos rėmus. Kadangi neturiu viršininko, aš dirbu tiek, kiek noriu, ir tiek, kiek man reikia. Mano motyvacija visada yra tikra ir kylanti iš vidaus, todėl ir dirbu daug. Priklausomai nuo projekto, kartais dirbu ir po šešiolika valandų per parą, pavyzdžiui, kai filmuojame TV laidas. O kartais būna ir taip, kad visai nedirbu.
Bet paprastai savo darbo valandas surikiuoju taip, kad dar liktų laiko šeimai. Nors iš tiesų, kaip gi ten sako, dirbk tai, ką mėgsti ir nereikės dirbti. Aš dėkoju Dievui ir pasauliui, kad darau tai, kas kiekvieną dieną man teikia džiaugsmo.
– Ką labiausiai mėgstate savo darbe?
– Nuolatinę kaitą, nuostabius žmones, su kuriais susiduriu kasdien ir tai, kad man niekada nenuobodu. Esu smalsi ir savo darbe nuolat atrandu naujus dalykus, kuriais galiu pasidalinti su kitais.
– Ką patartumėte vaikui, kuris renkasi specialybę – kaip tai padaryti ir nesuklysti?
– Patarčiau klausytis, pirmiausia savęs. Aš atsimenu, kai man buvo septyneri metai, svajojau apie rašymo mašinėlę, nes norėjau parašyti knygą vaikams. Manau, kad vaikai pajunta, kuo nori būti.
Žinau, kad lengva pasakyti – klausyk savęs. Man atrodo, yra daugybė žmonių, kurie nori ir vieno, ir kito, ir daug kas jiems patinka. Yra tokių, kurie išbando ne vieną profesiją. Mano patarimas būtų nebijoti pasikeitimų. Jei tiksliai nežinai, ko nori, pasimatuok daug ir rasi tai, kas tau labiausiai tau tiks. Nėra tokio dalyko kaip suklysti. Visada galima pamėginti iš naujo ir visos mūsų klaidos yra į gera. Geriau suklysti nei niekuomet nepabandyti.
– Kokius tikslus sau šiandien keliate?
– Turiu daug tikslų. Tikiu, kad savęs tobulinimui nėra ribų, manau, kad visada reikia judėti į priekį. Aš noriu dalintis, noriu išbandyti naujus dalykus. Noriu įgyvendinti naujus įdomius projektus, kurie teiktų džiaugsmo ir naudos žmonėms.
