Kokią mokyklą baigėte ir ar patiko joje mokytis?
Baigiau M.Daukšos mokyklą Vilniuje, nors pirmus 9 metus mokiausi Radvilų mokykloje. Jaučiuosi jų abiejų auklėtinis. Mokytis patiko – iki šiol atsimenu didžiulius kiekius žinių, nuosekliai pateikiamus jaunoms galvoms, ypač vyresnėse klasėse. Vėliau gyvenime retai pasitaiko šitokiu disciplinuotu būdu įsisavinti tokią žinių įvairovę.
Kokią pamoką labiausiai mėgote mokykloje?
Mėgau matematiką, nes turėjau gerą mokytoją, kuri pasistengdavo atskleisti kiekvieno mokinio individualius sugebėjimus. Fizinis lavinimas man, kaip rimtai sportuojančiam, buvo tiesiog poilsis. Istorija ir geografija buvo (ir liko) labai įdomūs dalykai, o labiausiai mėgau anglų kalbą, nes ją labai gerai mokėjau ir maniau, kad ji turi didelę ilgalaikę naudą.
Kuo svajojote būti, kai mokėtės mokykloje?
Kai vaikiškas fantazijas pakeitė paaugliškos svajonės, norėjau būti verslininku. Nuo keturiolikos metų ta svajonė nebekito, bet užtruko dar 14 metų, kol pavyko ją įgyvendinti.
Kokias studijas pasirinkote baigęs mokyklą?
Mano studijų pasirinkimas atitiko mano svajonę – studijavau tarptautinį verslą Konkordijos universitete Estijoje, vėliau – JAV. Verslo studijos labai pravertė tiek pirmame darbe, tiek vėliau įgyvendinamuose 15min ir Coffee Inn projektuose. Taip pat buvo labai svarbu, kad mokiausi užsienyje – aštuoniolikmečiui tai neįkainojama savarankiškumo ir pažinimo patirtis.
Koks buvo Jūsų pirmasis darbas?
1997 m. pradėjau dirbti auditoriaus asistentu verslo konsultacijų bendrovėje Coopers & Lybrand (dabar – PricewaterhouseCoopers).
Kaip apibūdintumėte savo profesiją, jei reikėtų vienu žodžiu įvardinti, ką veikiate gyvenime?
Tai sunkiausias klausimas – aš net savo močiutei negaliu vienu žodžiu pasakyti, kokia mano profesija. Nesijaučiu ją turintis. 8 metus dirbau samdomą darbą finansų srityje, po to turėjau du labai skirtingus verslo projektus, dar rašau įvairius straipsnius ir tinklaraštį.
Tyrinėju – toks žodis geriausiai apibūdina mano gyvenimą ir mano natūrą. Ši veikla padeda pastebėti naujas galimybes ir jomis pasinaudoti.
Keliuose darbuose šiandien dirbate?
Šį pusmetį dar turiu vis mažėjančių pareigų „Coffee Inn“. Jas keičia naujų galimybių ieškojimas, man gerai pažįstamas tyrinėjimo ir stebėjimo etapas, kažkada atvedęs prie „15min“ ištakų ir investicijos į „Coffee Inn“.
Pastaruosius 5 metus turiu ir mane džiuginančią pareigą žurnale „Laima“ – rašau straipsnius apie vyrų ir moterų santykius, taip pat esu „15min“ apžvalgininkas. Su rašymu susijusi veikla yra ypatingai artima mano stebėtojo natūrai – ieškau būdų susieti savo ateitį su plunksna, o tiksliau – klaviatūra.
Dalyvaujate daugelyje iniciatyvų ir projektų – kaip pavyksta viską suderinti?
Viską suderinti pavyksta sunkiai, o mano darbo diena atrodo chaotiška – tokia specialybės neturėjimo kaina. Šiuo metu tai ypatingai jaučiasi, nes vėl esu laikotarpyje tarp projektų: aktyvus „Coffee Inn“ etapas mano gyvenime baigėsi, o naujos veiklos dar nepasirinkau.
Turiu daug pasiūlymų iš šalies – verslo ir socialinių, tačiau noriu susikoncentruoti į savo paties kelio kūrimą. Tam reikia pasitraukti nuo triukšmo ir išgirsti savo vidinį balsą. Tai ir yra mano šiandienos iššūkis. Tačiau man patinka šie tarpiniai periodai, leidžiantys pasidžiaugti nuveiktais darbais ir paragauti naujų gyvenimo skonių. Galimybę rinktis naujas gyvenimo patirtis vertinu kaip didžiausią likimo dovaną.
Jei kas nors paklaustų, kur yra Jūsų darbo vieta, ką atsakytumėte?
Mobili. Mano dienos darbai retai mane pririša prie vienos vietos, todėl daug judu. Susikaupimo reikalaujančius darbus (pvz. rašymą, analitiką) atlieku namie, kūrybinius ir dalykinius – „Coffee Inn“ kavinėse, „15min“ kontoroje arba ten, kur padiktuoja situacija. Dievinu laisvę, o laisvė neprisirišti prie fizinės darbo vietos yra vienas nuostabiausių nūdienos dalykų.
Kas skatina ieškoti naujų veiklos krypčių?
Įgimtas smalsumas ir įdiegtas sėkmės troškimas. Pastarasis, mano nuomone, yra žalingas – bandau jį pakeisti mėgavimusi laimės akimirkomis, kurių galime sukurti ar atrasti savo gyvenime žymiai daugiau nei skambių sėkmių.
Kokių tikslų turite ateičiai?
Noriu tapti geriausiu, kokiu galiu, pasinaudodamas savo įgimtomis bei įgytomis savybėmis. Noriu rasti sritį, kurioje aiškiai jausčiau savo kuriamą vertę. Pažįstu virpantį laimės skonį ir žinau, ką turiu daryti, kad ji būtų kasdienė palydovė. Viskas kyla iš mūsų vidaus ir mažai priklauso nuo išorinių aplinkybių – todėl ir mano tikslai yra vidiniai, susiję su savęs ugdymu.
Kur save įsivaizduojate po penkerių metų?
Labai myliu žodžius, tariamus ir rašomus. Norėčiau susikurti ateitį, kurioje pragyvenčiau iš kalbėjimo ir rašymo. Gal net vieno žodžio profesija tuomet atsirastų.
