Personalo specialistė teigia, kad, pavyzdžiui, Vakaruose 4 darbdaviai iš 10 prieš priimdami žmogų į darbą peržiūri jo „Facebook“, „Twitter“ ar kitas soc. tinklų paskyras. O tai, pasak jos, turėtų būti ypač aktualu jauniems darbo ieškantiems žmonėms.
– Šiandien socialiniais tinklais naudojasi kone 90 proc. jaunų žmonių. Kaip manote, ar darbdaviams labai svarbu, kokia informacija žmonės dalinasi savo socialinių tinklų paskyrose?
– Manau, kad kiekvienas darbdavys žmones vertina skirtingai – kai kuriems „Facebook“ paskyra yra privataus gyvenimo dalis, todėl gali ir visai nerūpėti. Tačiau yra ir tokių, kurie tikrina kandidatų socialinių tinklų paskyras norėdami daugiau sužinoti apie darbo ieškantį žmogų ir nuspręsti, kokios vertybės jam yra svarbios bei kaip jos dera su įmonės kultūra ar kaip žmogus kuria santykį su kitais.
Net ir smagiausių vakarėlių nuotraukos nebūtinai patiks žmogui, kuris svarsto, ar jus priimti į darbą.
Bendraudama su mokiniais noriu parodyti, kad vaikai kartais turėtų atkreipti dėmesį į tai, ką jie viešina savo vardu, kokius komentarus rašo po kontraversiškais straipsniais ar net kokias savo nuotraukas nuotraukas talpina – net ir smagiausių vakarėlių nuotraukos nebūtinai patiks žmogui, kuris svarsto, ar jus priimti į darbą.
Tačiau yra ir kita pusė: socialiniai tinklai gali ir pagelbėti bei sustiprinti gero profesionalo įvaizdį, padėti legviau personalo atrankos ekspertams rasti ir pastebėti talentus – pavyzdžiui, profesionalų kontaktų tinkle „Linkedin“, kuriame rekomenduoju užsiregistruoti kiekvienam. Man taip pat įdomu paklausti, kada paskutinį kartą žmogus bandė ieškoti informacijos apie save „Google“ paieškos sistemoje: atradimai gali tiesiog nustebinti.
– Jūs ne tik pasakojate apie Informacines technologijas ar socialinius tinkus, bet ir bandote parodyti, kas svarbu ieškant savo karjeros kelio. Ką dar pasakojate vaikams?
– Dažnai mokiniai manęs klausia, kokių profesijų atstovai gauna didžiausią atlyginimą bei ką daryti, kad darbdaviai juos pastebėtų. Mano patarimas toks – nereikia laukti, kol darbas ateis pats pas tave, o jau dabar pradėti formuoti savo karjeros kelią. Neretai jaunas būsimasis specialistas mato, kad norint gauti darbą reikia patirties, kurios jis tiesiog negali turėti. Šioje vietoje taip pat galima sėkmingai išnaudoti socialinius tinklus: kurti savo pomėgius atspindinčius blogus, pasisakyti virtualiose diskusijose ir po truputį išskirti save kaip tam tikros srities specialistą.
Na, o susilaukusi klausimo apie tai, kaip pasiruošti gyvenimo aprašymą (CV), visuomet sakau, jog yra trys dalykai: tikslo turėjimas, kompetencijų išryškinimas ir iniciatyvumas.
Jauni žmonės kartais taip pat padaro klaidą ir į savo CV surašo labai daug nereikalingos informacijos, o tai gali būti keistai, kartais net ir neigiamai, įvertinta.
Mokiniams pasakoju, kad geriausia sakyti tiesą ir savo gyvenimo aprašyme nemeluoti, tačiau būtina pabrėžti savo geriausias savybes. Pokalbio metu darbdavys vis tiek supras, ką žmogus sugeba. Jauni žmonės kartais taip pat padaro klaidą ir į savo CV surašo labai daug nereikalingos informacijos, o tai gali būti keistai, kartais net ir neigiamai, įvertinta.
Be to, gyvenimo aprašymai taip pat kinta, populiarėja vis kitokios jų formos – interaktyvios prezentacijos, internetiniai asmeniniai puslapiai ar net vaizdo prisistatymai.
– Jauniems žmonėms dažnai reikia konkrečių patarimų, ką padaryti, kad juos lydėtų sėkmė. Ar esate sulaukusi panašaus klausimo?
– Mokiniai užduoda labai protingus klausimus, tačiau į juos vieno atsakymo dažniausiai nebūna. Savo užsiėmimo metu vaikams noriu parodyti, kad svarbiausia yra siekti savo tikslų ir nebijoti klysti. Suaugusieji yra susidūrę su daugybe darbo pokalbių ir ne visi buvo sėkmingi, tačiau to nereikia bijoti. Iš kiekvieno pokalbio galima pasimokyti ir ateityje būti pasiruošusiam naujiems iššūkiams.
Darbdaviai mėgsta iniciatyvumą ir kūrybingumą, todėl kartais geriau nesiųsti savo tradicinio CV (tokių laiškų įmonės gauna labai daug), o ryžtingai ateiti į įmonės patalpas ir paprašyti susitikimo su vadovu ar kitu atsakingu žmogumi, galbūt net paieškoti skyriaus, personalo arba net įmonės vadovo tiesioginio kontakto ir susisiekti su juo tiesiogiai.
Taip ne tik parodysite ryžtą, bet ir sukursite kontaktą, kuris apie Jus atskleis daug daugiau nei ant popieriaus surašyti duomenys. Be to, įmonės ne visada atvirai skelbia visus savo darbo pasiūlymus.
