Apie policininko profesiją ir perspektyvas pasirinkus šią tarnybą kalbamės su policijos komisaru Ramūnu Matoniu.
Policijoje dirbate jau 15 metų. Ką, Jūsų nuomone, reiškia būti policininku?
Esu įsitikinęs, kad tai viena garbingiausių profesijų visame pasaulyje. Gaila tik, kad Lietuvoje ji kol kas nėra taip gerai vertinama, kaip išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse. Bet neabejoju, kad kažkada ir mūsų valdžia ir visuomenė supras, kad policija, kartu su saugumo, sveikatos ir švietimo sistemomis, yra kiekvienos valstybės pamatas.
Asmeniškai aš didžiuojuosi, kad esu policininkas, kad turiu teisę nešioti tarnybinę uniformą. O didžiausią pasitenkinimą savo darbu jaučiu, kai pvz. už surastą vogtą daiktą, ar transporto priemonę, gražintus pamestus pinigus, surastą įtariamąjį, atskleistą nusikaltimą žmonių akyse pamatau dėkingumą ir pagarbą šiai profesijai. Tai atperka visus sunkumus, su kuriasi tenka susidurti savo darbe ir tai neišmatuojama finansiškai.
Kiek pareigūnų šiandien dirba Lietuvos policijoje?
Policijoje dirba apie 12 000 darbuotojų, iš jų apie 9500 – statutinių pareigūnų.
Skaičius atrodo nemažas. Tačiau ar tokios pajėgos patenkina visuomenės poreikius?
Kiekviena šalis yra individuali, taigi policijos pajėgų poreikis priklauso nuo šalies pragyvenimo lygio, kultūros, nusistovėjusių tradicijų. Mažinti policijos pareigūnų skaičių Lietuvoje jau būtų pavojinga, tai atsilieptų žmonių saugumui.
Nors pareigūnų skaičius atrodo nemažas, iš tiesų jų trūksta. Nemažai etatų policijos komisariatuose yra neužpildytų, todėl kolegoms tenka padidintas darbo krūvis. Be to, stebime tendenciją, kad policiją kiekvienais metai palieka apie 1000 darbuotojų, nemažai darbuotojų išeina į pensiją, tad jau netolimoje ateityje dėl to gali kilti įvairių sunkumų.
Todėl jau šiandien būtina imtis priemonių, kurios leistų išlaikyti ar net padidinti pareigūnų skaičių ateityje.
Ar policininko profesija populiari tarp stojančiųjų?
Pastaraisiais metais asmenų besirenkančių šią profesiją skaičius mažėja. Šiemet į vieną vietą pretendavo 1,5 kandidato. Didžiausias konkursas buvo 2009 m., kuomet į vieną vietą pretendavo 4 kandidatai. Įdomu tai, kad pastaruosius porą metų pastebime tendenciją, kad į Lietuvos policijos mokyklą stoja asmenys jau turintys aukštąjį išsilavinimą.
Siekdami sudominti jaunuolius policininko profesija, jau kuris laikas dirbame su moksleiviais. Aktyviai su jais bendraujame, skaitome paskaitas, organizuojame atvirų durų dienas. Siekdami daugiau bendrauti su moksleiviais, prisijungėme prie profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“. Buvome viena iš pirmųjų valstybinių institucijų, prisijungusių prie šios iniciatyvos. Šiandien turime apie 30 savanorių, dalyvaujančių iniciatyvos veikloje.
Kodėl svarbu yra dirbti su vaikais?
Labai svarbu nuo pat mažens ugdyti vaikų supratimą ir suvokimą apie valstybę, apie pilietiškumą. Norisi, kad vaikai suvoktų, kad jie patys gali keisti valstybę. Atsimenu savo vaikystę, kai tėvai gąsdindavo mane policininkais ir aš jų privengdavau. Turbūt su tuo susidūrė dauguma mūsų kartos atstovų.
Dabar gi mane džiugina, kai aš matau, jog renginiuose vaikai mielai bendrauja su pareigūnais, nebijo prieiti prie jų, patampo už švarko, užsideda kepurę, pozuoja. Esu įsitikinęs, kad užaugę jie turės visiškai kitokią nuomonę apie pareigūnus ir mums nereikės įdėti tiek daug pastangų keičiant jų nuo vaikystės nusistovėjusias nuostatas.
Kokios savybės būtinos renkantis policininko profesiją? Kokios kompetencijos svarbios šiai profesijai?
Renkantis policininko profesiją yra svarbus tinkamas profesinis, fizinis ir psichologinis pasiruošimas. Tai svarbiausios savybės, kuriomis turėtų pasižymėti pareigūnas.
Policijoje dirba įvairių sričių specialistai, todėl, priklausomai nuo darbovietės, reikia turėti ir finansinių, teisinių, vadybinių, medicininių ir kitokių žinių bei gebėjimų.
Policininko darbas tikriausiai daugeliui asocijuojasi su patruliuojančiais pareigūnais. Kokios iš tikrųjų yra policijos veiklos sritys?
Policijos darbas apima daug įvairių sričių, su kuriomis galbūt ne kiekvienas žmogus ir susiduria. Būsimas pareigūnas gali rinktis būti patruliu, tyrėju, kriminalistu, operatyviniu darbuotoju, kinologu, migracijos specialistu, apylinkės inspektoriumi ir t.t. Pasirinkti tikrai yra iš ko, todėl kiekvienas pagal savo kompetencijas ir dominančias sritis gali atrasti tai, kas patiktų labiausiai.
Kadangi policija apima tiek daug sričių ir yra didelė organizacija, pareigūnai turi galimybių tobulėti ir siekti karjeros. Daug vadovų savo karjerą pradėjo nuo pačių pradžių, aš pats pradėjau nuo eilinio policininko, o dabar esu policijos komisaras.
Kokių mitų apie policiją ir pareigūnus teko girdėti?
Mitų apie policiją yra įvairiausių. Bet visuomet sakau, jei apie mus kuria anekdotus, vadinasi esame svarbūs ir įdomūs visuomenei.
Kartais girdime sakant, kad policininkai neišsilavinę. Bet tai netiesa, visoje sistemoje daugiau nei pusė darbuotojų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, didelė dalis – aukštąjį neuniversitetinį.
Dar vienas mitas – kad Lietuvoje labai daug pareigūnų, lyginat su kitomis Europos šalimis. Tai vėlgi netiesa, nes Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenkantis pareigūnų skaičius yra lygus ES vidurkiui.
Visuomenėje prikurta daug mitų, kad pareigūnai geria, ima kyšius, smurtauja. Aišku, tokioje didelėje sistemoje pasitaiko visko, tačiau didžioji dalis mūsų pareigūnų yra sąžiningi ir atsidavę tarnybai žmonės.
Ačiū už pokalbį.
