Kai dirbi mėgstamą darbą, pinigai ateina tarsi savaime, sako jau keletą metų laisvai samdomo darbuotojo duoną valgantis Justas Markus.
Tačiau svarbiausia, anot jo, jog taip gyvendamas turi be proto daug laisvės – gali iškeliauti, kur nori, rinktis projektus ir iš esmės gyventi taip, kaip tu, o ne kiti nori.
Pradėjo kaip dauguma – nuo bakalauro studijų
Iš nedidelio kaimelio Panevėžio rajone kilęs vaikinas neslėpė, jog kurį laiką gyveno kaip visi: baigė bakalauro studijas, po jų įsidarbino banke. Tačiau vieną dieną į viską spjovė ir išėjo, kaip pats sako, va bank – į niekur. Šį sprendimą jis vadina geriausiu savo gyvenime.
Kurį laiką jis gyveno kaip visi: baigė bakalauro studijas, po jų įsidarbino banke. Tačiau vieną dieną į viską spjovė ir išėjo, kaip pats sako, į niekur. Šį sprendimą Justas vadina geriausiu savo gyvenime.
„Pagal išsilavinimą, kuris yra perdėtai svarbus mūsų visuomenėje, turiu banko ekonomikos bakalauro diplomą.
Dabar man 24-eri ir aš esu laisvai samdomas tinklaraštininkas (angl. Freelance blogger)“, – sakė J.Markus.
Šiuo metu jis dirba su dviem projektais. Vienas jų – „Podkastas“, kurį kuria su 15min.lt skaitytojams jau pažįstamu Tomu Laurinavičium.
„Šiame projekte kalbiname įvairiausius žmones, kurie pasakoja savo istorijas apie keliones, sportą, verslą bei dalijasi išgyvenimais ir patarimais“, – sakė J.Markus.
Kitas projektas yra „AthleticDuo“ – sporto ir sveikos gyvensenos portalas, kuriame dalinamasi informacija apie sveiką mitybą ir sportą.
„Abu projektai – labiau pomėgis, nes pagrindinis darbas, generuojantis uždarbį, yra straipsnių anglų kalba rašymas apie dizainą, technologijas, išmaniųjų telefonų programėles ir elektroninius įrankius“, – pasakojo J.Markus.
O perklausus, ar tikrai už tai moka pinigus, patvirtina: „Tikrai taip. Ir dar tokius, iš kurių gali ne tik taupiai gyventi, bet ir keliauti.“
Iš „svajonių“ darbo nėra į nepažįstamą ir neaiškią sferą
Savarankiškas jaunas vyras yra kilęs iš Berniūnų. Tai – 300 gyventojų turintis kaimelis, nuo Panevėžio nutolęs maždaug 6 km.
„Berniūnuose praleidau 18 savo gyvenimo metų. Į mokyklą ėjau Panevėžyje – jį pasiekti buvo sudėtinga, autobusai važiavo retai. Tačiau, jeigu galėčiau laiką atsukti atgal, tikrai nieko nekeisčiau: man kaime buvo smagu!“ – tikino pašnekovas.
Baigęs vidurinę jis įstojo į Vilniaus kooperacijos kolegiją. Po trejų metų joje savo rankose turėjo banko paslaugų specialisto diplomą ir tikėjo, kad jis pakeis gyvenimą. Juolab kad pirmieji žingsniai į „bankininko“ karjerą buvo sėkmingai žengti.
Kaip ir dauguma jaunų žmonių, maniau ir tikėjausi, kad banke visi daug uždirba ir yra laimingi.
„Dar studijuodamas atlikau praktiką „Swedbank“ banke, tad po studijų jie man pasiūlė darbą. Labai džiaugiausi.
Kaip ir dauguma jaunų žmonių, maniau ir tikėjausi, kad banke visi daug uždirba ir yra laimingi.
Tačiau pradėjęs dirbti supratau, kad, norint, kad pasisektų tapti bankininku, reikia labai daug dirbti ir rodyti gerus rezultatus. Kartais to neužtenka, reikia dar ir sėkmės, mokėti atsidurti reikiamu laiku reikiamoje vietoje.
Galiausiai išbandęs keletą skirtingų pozicijų banke, nusprendžiau, kad laikas savo gyvenime pradėti kažką naujo. Tada ir išėjau“, – paprastai lemtingą pokytį apibūdino J.Markus.
Gali būti, kad priimti tokį sprendimą jį paskatino sėkminga kambario draugo patirtis: tuo metu vaikinas gyveno su T.Laurinavičiumi, kuris jau dirbo kaip laisvai samdomas darbuotojas. Būtent jis pamokė draugą, kaip dirbti internetu ir iš tokios veiklos gauti pajamų.
Tikriausiai problema nebuvo bankas ar kita darbovietė. Tiesiog aš negalėjau dirbti kitam žmogui ir sėdėti biure.
„Tikriausiai problema nebuvo bankas ar kita darbovietė. Tiesiog aš negalėjau dirbti kitam žmogui ir sėdėti biure.
Pradėjęs dirbti pats sau motyvacijos turėjau labai daug.
Labai palaikė ir tėvai, skatinę judėti į priekį ir rasti gyvenime tai, kas mane darytų laimingą. Už tai jiems esu labai dėkingas“, – sakė J.Markus.
Pirmieji jo darbai buvo paprasti straipsniai apie išmaniųjų telefonų programėles ir apie geriausius elektroninius įrankius dizaineriams. Pašnekovas neslėpė, jog pradžia buvo sudėtinga, nes į naują veiklą nėrė neturėdamas ne tik jokių žinių, kaip tai daryti, bet ir santaupų, kurios būtų leidusios ramiai „pasibandyti“.
Pirmojo mėnesio pajamos buvo tikrai juokingos: apie 300 litų. Jų neužteko net nuomai, o ką jau kalbėti apie maistą, sporto klubo abonementą ir kitas išlaidas. Tuo metu be tėvų paramos nebūčiau išgyvenęs.
„Pirmojo mėnesio pajamos buvo tikrai juokingos: apie 300 litų. Jų neužteko net nuomai, o ką jau kalbėti apie maistą, sporto klubo abonementą ir kitas išlaidas.
Tuo metu be tėvų paramos nebūčiau išgyvenęs“, – nė nemanė slėpti vaikinas.
Tačiau po truputį pajamos ėmė augti, tad taupiai gyvendamas J.Markus jau galėjo išlaikyti pats save be artimųjų pagalbos.
Tačiau ir tuomet, ir dabar jis puikiai suvokia, jog laisvai samdomo darbuotojo laisvė – brangiai kainuoja.
„Dirbdamas laisvai samdomu dizaineriu, rašytoju ar kitokiu laisvu darbuotoju turi susitaikyti su tuo, kad tavo pajamos dažnai bus nestabilios, tad planuoti ateitį bus sunku.
Per tuos mėnesius, kai dirbu sau, buvo daug sunkių psichologinių momentų. Kartais – ir finansinių. Išgyventi pinigų tikrai užtenka, jų turiu ir kelionėms.
Sudėtingiausia, kad dirbdamas iš namų tu dažnai prisigalvoji naujų projektų, kuriems reikia investicijų. Būna, kad tiesiog neišeina dirbti. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai klientas nesumoka tau už darbą – tiesiog taip, be jokios priežasties“, – laisvai samdomo darbuotojo darbo minusus vardijo pašnekovas.
Dirbdamas laisvai samdomu dizaineriu, rašytoju ar kitokiu laisvu darbuotoju turi susitaikyti su tuo, kad tavo pajamos dažnai bus nestabilios, tad planuoti ateitį bus sunku.
Todėl, anot jo, vienas sunkiausių dalykų yra išlikti stipriam ir stengtis judėti į priekį.
„Mano darbas yra ganėtinai paprastas. Kadangi kol kas daugiausia tik rašau, tai visada su klientais aptariu turinį.
Temas dažniausiai siūlau pats, tad mano darbas yra tikrai kūrybinis.
Nuolat turiu ieškoti naujų idėjų, pasiūlyti jas klientams, sekti naujienas ir į jas reaguoti. Be to, turiu būti griežtas sau: mokėti planuoti laiką ir laikytis režimo“, – pasakojo J.Markus.
