„Anaiptol“, – teigia Šiaulių universiteto mokslininkė dr. Lina Garšvienė, kartu su kolege dr. Dovile Rupliene atlikusios Šiaulių apskrities investicinės aplinkos tyrimą Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų užsakymu.
„Šiaulių apskritis pagal gyventojui tenkančią BVP dalį ir kitus ekonominius rodiklius yra ketvirta Lietuvoje, o kai kuriais atvejais net lenkia didžiąsias Lietuvos apskritis“, – tvirtina mokslininkės.
Ekonomikos augimas Šiaulių regione spartėja
„Ne paslaptis, kad įvairiuose pasisakymuose, straipsniuose esame nuolat linčiuojami, lyginami su kitais, – sako L.Garšvienė. – Pavyti sostinę nesitikime, bet mes, kaip regionas, turime savo išskirtinumą ir šioje srityje galime stiprinti savo pozicijas.“
Mokslininkės teigimu, nors gyventojų BVP Šiaulių regione yra mažiausias, palyginti su didžiųjų miestų rodikliais, nuo 2009 metų jis kilo sparčiausiai ir tebėra stabilus. BVP rodiklio gerėjimas rodo, kad ekonomikos augimas Šiaulių regione spartėja.
Šiaulių universiteto mokslininkės L.Garšvienė ir D.Ruplienė, palygino Šiaulių apskrities makroekonominių rodiklių (pirmiausia tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų) pokytį iš laiko perspektyvos (2004–2014 m.) ir jų santykį su kitomis Lietuvos apskritimis.
Priėjo išvadą, kad Šiauliuose yra visos investicijoms pritraukti reikalingos sąlygos. Nuo 2009 m. apskrityje fiksuojamas ekonominis augimas, regione koncentruojamasi į pramonę, kurios produkcijos didžioji dalis eksportuojama.
Mokslininkių teigimu, Šiaulių apskritis tebėra ketvirtoje vietoje tarp didžiųjų Lietuvos apskričių ir daugelyje pozicijų gerokai lenkia Panevėžio apskritį pagal darbuotojų, dalyvaujančių moksliniuose tyrimuose, eksperimentinės plėtros, mokslo ir valdžios sektoriuose rodiklį – darbuotojų procentas viršija net šalies vidurkį.
Kvalifikuotų specialistų skaičius Šiaulių regione irgi didesnis negu Lietuvos vidurkis ir specialistų skaičius Panevėžyje.
Gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, rodiklis Šiaulių apskrityje taip pat yra geresnis negu kaimynystėje esančio Panevėžio.
„Net kai kurios išsivysčiusios šalys dažnai negali didžiuotis tokiais rodikliais, kokiais pasižymi Šiaulių apskritis“, – susipažinęs su tyrimo rezultatais reziumavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
TUI gyventojui padidėjo 4,42 karto
Vienas rodiklių, bylojančių apie ekonominę gerovę, yra tiesioginės užsienio investicijos (TUI) vienam gyventojui. Daugiausia TUI gyventojui, žinoma, tenka Vilniaus apskrityje (11000 Eur). Šiaulių apskrityje šis rodiklis žemiausias Lietuvoje (šiuo metu sudaro 707 Eur), atotrūkis nuo Panevėžio – 1,7 karto, nuo Vilniaus – net 16 kartų.
Paskutinį dešimtmetį TUI vienam gyventojui Šiaulių apskrityje didėjo 4,42 karto
Tačiau, vertinant TUI, anot L.Garšvienės, svarbus ne tik jų kiekis, bet ir augimas, kuris didžiausias Šiaulių apskrityje. Paskutinį dešimtmetį TUI vienam gyventojui Šiaulių apskrityje didėjo 4,42 karto: nuo 160 Eur 2004 metais iki 707 Eur 2014 metais.
Panevėžio apskrityje TUI pokytis per tą patį laikotarpį tesiekė 1,69 karto, Vilniaus – 3,33.
Net 53 proc. TUI Šiauliuose pritraukia pramonė, kurios apytiksliai 56 proc. produkcijos eksportuojama (2014 m. Statistikos departamento duomenys).
80,5 proc. visų Šiauliuose veikiančių ūkio subjektų užsiima didmenine ir mažmenine prekyba ir kita aptarnavimo veikla. Galbūt todėl daugelis Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų, anot mokslininkės, siūlo Šiauliams labiau orientuotis į pramonę. „Esame patrauklūs investuotojams ir Šiauliuose tikrai yra galimybių plėtoti pramonę“, – pritaria siūlymui L. Garšvienė.
Tačiau, anot mokslininkės, nereikėtų pamiršti ir apie kitas verslo sritis. Juk Šiauliai yra palankioje geografinėje ir ekonominėje padėtyje, turi pramonės parką (216 ha), tarptautinį oro uostą (krovininiams ir privatiems lėktuvams), laisvąją ekonominę zoną (LEZ), yra arti „Via Baltica“ (E272) magistralės, turi dvi tarptautines geležinkelio linijas, kuriomis galima greitai pasiekti Klaipėdos, Rygos ir Liepojos jūrų uostus.
Aplink Šiaulius yra nemažai sklypų – tiek pramoninės, tiek komercinės paskirties objektams, taip pat įvairių švietimo institucijų, kurios rengia reikiamus specialistus. „Sąlygos puikios, tik patarčiau savivaldybėms labiau save reklamuoti, aiškiau pozicionuoti, o ne stengtis pasivyti Vilnių – tai būtų nerealus siekis“, – teigia ekonomistė.
Atotrūkis nuo sostinės – tik 2,3 karto
Kaip minėta, Vilniuje vienam gyventojui tenka net 16 kartų daugiau TUI nei Šiauliuose. Situacija kardinaliai keičiasi skaičiuojant materialines investicijas (MI), kurių vienam Šiaulių apskrities gyventojui tenka tik 2,3 karto mažiau negu Vilniaus apskrityje.
2014 m. duomenimis, Šiauliuose MI vienam gyventojui sudarė 1 177 Eur (Panevėžyje – 1 052 Eur, Vilniuje – 2 735 Eur). Tokia situacija išlieka nuo 2009 metų. Galima pasidžiaugti tuo, kad Šiaulių regiono materialinės investicijos nėra ženkliai atitrūkusios nuo Vilniaus. Tai rodo, kad Šiaulių apskrityje vis dar aktyvesni yra vidiniai investuotojai.
Šiaulių apskrities patrauklumą investuotojams didina ir kylantis bendrasis vidaus produktas (BVP), kuris regione nuo 2009 m. didėjo sparčiausiai. Pagal tenkančią BVP dalį vienam gyventojui Šiaulių apskritis (8,9 proc.) išlieka ketvirtoje pozicijoje Lietuvoje.
Tyrimo rezultatai rodo, kad BVP augimas Šiaulių apskrityje 2009–2014 metais padidėjo 48,3 proc. (Panevėžyje – 41,9 proc., Vilniuje – 34,9 proc.). „Šioje srityje aplenkėme net sostinę“, – pabrėžė L.Garšvienė.
Šiauliai pamažu artėja prie tų rodiklių, kurie buvo ikikriziniu laikotarpiu. Dabar, šiaulietės mokslininkės teigimu, svarbu „neperspausti“ ekonomikos, daugiau koncentruotis į regioną, stiprinti jo konkurencingumą. Čia turbūt ir yra ilgalaikio ekonominio augimo paslaptis.
Verslui priimtini darbuotojų samdymo rodikliai
Demografinė padėtis taip pat turi didelę įtaką ekonominiams rodikliams. Remiantis Laisvosios rinkos instituto, atlikusio savivaldybių konkurencingumo tyrimą, duomenimis, nuo 2004 m. iki 2015 m. visose penkiose apskrityse mažėjo gyventojų, tačiau labiausiai šis reiškinys paveikė Šiaulių ir Panevėžio apskritis – per dešimtmetį jose gyventojų sumažėjo daugiau kaip 300 tūkstančių. Iš Šiaulių apskrities išvyko per 75 tūkst. gyventojų.
Dabartinė gyventojų struktūra Šiaulių apskrityje yra panaši kaip ir kitose penkiose apskrityse, t. y. darbingo amžiaus gyventojai sudaro 60,6 proc. visų gyventojų.
Naujausi Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo rezultatai rodo, kad 2014 m. Šiaulių apskrityje bedarbiai sudarė 9,3 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų (Panevėžio apskrityje – 10,8 proc.).
Šiauliuose fiksuotas mažiausias bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičius – tik 6,3 proc. (Panevėžio mieste – 10,1 proc.)
Tačiau, anot dr. L.Garšvienės, Šiaulių mieste situacija yra kur kas geresnė: čia 2014 m. fiksuotas mažiausias bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičius – tik 6,3 proc. (Panevėžio mieste – 10,1 proc.), ir tai neabejotinai patrauklus rodiklis Šiaulių regiono investuotojams.
Ekonomistė minusu vadina vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Šiaulių apskrityje. Jis yra žemiausias Lietuvoje, nes siekia (2015 m. II ketv. Statistikos departamento duomenys) 609,6 Eur, ir atsilieka 104,3 Eur nuo Lietuvos ir 16,5 Eur nuo Panevėžio apskrities vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.
„Kaip ekonomistė suprantu, kad toks darbo užmokestis nemotyvuoja apskrities gyventojų ir gali dar labiau paskatinti vidinę ir išorinę migraciją. Tačiau verslo ir investicijų požiūriu, net nedidelis šio rodiklio skirtumas tarp apskričių leidžia pasiekti didelių išlaidų sutaupymo rezultatų“, – komentavo situaciją Šiaulių universiteto mokslininkė L.Garšvienė.
Tvirti regionai – stipri šalis
Ekonomikos mokslų daktarės L.Garšvienės nuomone, Lietuvai yra naudinga turėti stiprius regionus, skatinti konkurencingumą, o ne koncentruoti viską viename ar trijuose, kaip siūlo dabartinė Vyriausybė. Siekiant ilgalaikio šalies ekonomikos augimo yra tikslinga atsigręžti į regionus, kuriuose potencialas dar nėra išnaudotas, ir stiprinti konkurencines galimybes.
„Manau, kad Šiauliai turi visas tam reikalingas sąlygas ir yra neišnaudoto potencialo miestas“, – teigia mokslininkė. Jos nuomone, trūksta tik aktyvesnio vietos valdžios įsitraukimo – regionas per lengvai paleidžia galimybes, ateinančias iš išorės.
Užsienio investicijos ir išmintingi verslo sprendimai ne tik leistų sutvirtėti Šiaulių regionui, bet ir padėtų sulaikyti apie emigraciją galvojantį jaunimą, kuris dabar nelabai mato ateities perspektyvą.
