„Šiandien turime arti 90 proc. imunizaciją šiose įstaigose, gal su švietimu iš dalies tam tikruose sektoriuose būtų paprasčiau, yra, kas gali nuotoliniu dirbti, tai būtų galimybė, kas nesivakcinuoja, nuotoliniu būdu dirbti arba nušalinti“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė viceministrė.
Sveikatos apsaugos ministerijos patarėja Aušrinė Storpirštienė Trišalės tarybos posėdyje pirmadienį sakė, kad naujuoju projektu siūloma numatyti, kad tada, kai vakcinos Lietuvoje yra prieinamos, ir yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija arba karantinas, tam tikri darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję.
Į šį sąrašą įeitų sveikatos ir švietimo sektoriaus darbuotojai.
Į sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų apibrėžimą įeitų ne tik tiesiogiai gydymo, slaugos paslaugas dirbančių asmenų imunizacija, tačiau ir tų, kurie šiose įstaigose užsiima socialinių paslaugų, valymo, maitinimo ir kita veikla. Taip pat reikalavimas apimtų praktikinį studentų darbą.
Tokie pat reikalavimai galiotų ir socialinės apsaugos bei švietimo sektoriaus darbuotojams. Neatmestina, kad privalomai skiepijamų darbuotojų spektras bus papildytas.
„Yra dvi išimtys, kada nebus privaloma skiepintis – kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl kontraindikacijų, kurias numatys ministras, ir kai darbuotojai yra persirgę užkrečiama liga ir kurį laiką yra imunizuoti“, – sakė A.Storpirštienė.
Pasak jos, kitų viešojo ir privataus sektoriaus įstaigų ir įmonių darbdaviai galėtų priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos. Tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į darbovietės ypatumus, svarbius užkrečiamos ligos plitimui – tokius kaip kontakto trukmė, jo artimumas ir panašiai. „Tai pat galimybė taikyti profilaktikos priemones, tokias kaip kaukės – ar jas įmanoma taikyti ir kiek įmanoma“, – patikslino A.Storpirštienė.
A.Storpirštienė teigė, jog jei nebūtų galimybės dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojai būtų nušalinami, o praėjus trims mėnesiams – atleidžiami be įspėjimo ir be išeitinės išmokos. Anot jos, tam Darbo kodekso keisti nereikėtų.
„Dėl darbdavių teisės numatyti privaloma skiepijimą – tai turėtų būti numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir ten atleidimas turėtų būti per darbo pareigų pažeidimą. Tai reiškia, nepasiskiepijęs būtų laikomas padaręs šiurkštų pažeidimą. Taip, kaip dabar įtvirtina testavimo atveju“, – tarybos posėdyje sakė A.Storpirštienė.
Profesinių sąjungų atstovė: siūlote naują priemonę neišbandę mokamo testavimo
Posėdyje dalyvavusi Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teiravosi, kurioms skiepų dozėms toks įstatymas galiotų. Ji atkreipė dėmesį, kad viešumoje kalbama ne tik apie trečią, tačiau ir tolesnes sustiprinančiąsias vakcinas.
I.Ruginienė taip pat atkreipė dėmesį, kai nauja tvarka siūloma dar neįsigaliojus Užkrečiamų ligų kontrolės ir profilaktikos pataisoms, kurios įpareigos skiepytis nenorinčius darbuotojus COVID-19 testus atlikti savo lėšomis. „Jūs dar net nežinote, kaip ji suveiks, bet per jėgą tą priėmėt, mes po truputį pradedame tvarkytis ir gyventi, žinodami, kad nuo gruodžio 1 d. įsigalios nauja pataisa. Jūs jau imate veiksmų priimdami naują projektą“, – piktinosi I.Ruginienė.
A.Bilotienė Motiejūnienė. sakė, kad COVID-19 skiepams nei vienoje pasaulio šalyje nėra tikslaus kalendoriaus. „Ar reikės ketvirto, penkto ir šešto – sudėtinga pasakyti, nes ir gripo vakcinai užėmė laiko, kol ji buvo tiriama. Po kažkurio laiko, mes turėjome schemą ir žinome, kada skiepijamės. Tie tyrimai yra procese. Į skiepų kalendorių jų traukti dar negalime, nes kol kas per mažai duomenų“, – sakė A.Bilotienė Motiejūnienė.
Atsakydama į priekaištus dėl papildomos priemonės darbuotojams, viceministrė teigė, kad tokį sprendimą priėmė ne ministerija, o Seimas.
Socialinių partnerių nuomonės išsiskyrė
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė teiravosi, ar nebus supriešinti darbdaviai ir darbuotojai.
„Jūs nesakote, kad šitoje vietoje privalo darbuotojai skiepytis, bet darbdavio pasirinkimu. Tai gaunasi kad darbuotojai gali galvoti, kad tiesiog čia yra kažkoks darbdavio noras atsikratyti testuojamųjų ar dar kažkokių dalykų. Nesinorėtų supriešinimo“, – kalbėjo ji.
Tuo metu Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius palaiko SAM iniciatyvą. Anot jo, situacija yra bloga, be to, vis dar fiksuojami darbo saugos pažeidimai.
„Mūsų tyrimai rodo, kad yra bloga situacija, kad yra operacijų vadovo sprendimų pažeidimai ir kiek darėme tyrimų, turėjome imtis administracinio poveikio priemonių, tai įmonės epidemiologiniu požiūriu rizikingos, iš jų apie 50 proc.,– mūsų tyrimai rodo – nesilaikoma saugaus darbo reikalavimų. Tai yra blogis ir mums visiems, ir socialiniams partneriams ypač reikėtų susirūpinti, kad darbuotojų sąmoningumo ugdymas būtų prioritetas“, – kalbėjo jis.
Kada galėtų įsigalioti pokyčiai, kol kas nėra numatyta. Ministerijos atstovai teigė, kad pirmiausia su šiais pokyčiais norėta supažindinti socialinius partnerius.
